Greitos atmintinės išstūmė mechaninius diskus iš kompiuterių sisteminės dalies, ir daugumai naudotojų tai buvo teisingas žingsnis. Vis dėlto duomenų kiekiai auga, o nuotraukų, vaizdo įrašų ir atsarginių kopijų vieta kainuoja. Būtent čia kietasis diskas su besisukančiomis plokštelėmis vis dar turi aiškią nišą, nes jo kaina už terabaitą lieka mažesnė. Klausimas nėra, kas greičiau, nes atsakymas akivaizdus, o kur greitis nėra svarbiausias. Archyvui ir kopijoms svarbiau talpa ir kaina.
Sprendimą apsunkina tai, kad diskai skiriasi ne tik talpa. Įrašymo technologija, apsukos, buferio dydis ir paskirtis nulemia, kaip diskas elgsis su dideliais failais ir nuolatiniu darbu. Yra modelių, skirtų vaizdo stebėjimo sistemoms, kitų kasdieniam kompiuteriui, dar kitų nuolat veikiantiems tinklo kaupikliams. Netinkamai parinktas diskas veiks, bet jo amžius ar greitis nuvils. Todėl prieš pirkimą naudinga žinoti, kam jis bus naudojamas.
Toliau paaiškinta, kada mechaninis diskas yra racionalus pasirinkimas, ką reiškia pagrindinės specifikacijos ir kaip organizuoti atsargines kopijas. Straipsnis skirtas tiems, kurie kaupia daug failų, ir tiems, kurie planuoja namų archyvą. Sisteminiam diskui skirtas pasirinkimas čia neaptariamas, nes tam tinka tik greitoji atmintinė.
Kur mechaninis diskas vis dar pranašesnis
Pagrindinis pranašumas yra kaina už talpos vienetą. Kai reikia laikyti dešimtis terabaitų nuotraukų, filmų ar projektų archyvo, skirtumas tampa reikšmingas. Antras pranašumas yra tai, kad didelės talpos modeliai plačiai prieinami, o greitosios atmintinės tokio dydžio kainuoja gerokai daugiau. Trečias dalykas yra elgesys ilgai laikant be maitinimo: mechaninis diskas duomenis išlaiko ilgai, jei laikomas tinkamomis sąlygomis. Dėl to jis tinka šaltajam archyvui, kuris įjungiamas retai.
Yra ir aiškių trūkumų. Diskas turi judančias dalis, todėl jis jautrus smūgiams, ypač veikdamas. Jis girdimas ir vibruoja, o tai pastebima tyliame kambaryje. Prieigos greitis prie smulkių failų daug mažesnis, todėl sistemai ar programoms jis netinka. Šie trūkumai nesvarbūs archyvui, bet svarbūs kasdieniam darbui. Būtent todėl praktiškiausias sprendimas yra derinys: greitoji atmintinė sistemai ir mechaninis diskas duomenims.
Mechaninis diskas racionalus, kai:
- reikia daug talpos už mažesnę kainą;
- laikomi dideli failai, o ne tūkstančiai smulkių;
- diskas naudojamas atsarginėms kopijoms;
- kuriamas namų archyvas ar medijos biblioteka;
- diskas dirbs tinklo kaupiklyje;
- greitis nėra pagrindinis reikalavimas.
Ką reiškia pagrindinės specifikacijos
Apsukos rodo, kaip greitai sukasi plokštelės, ir nuo jų priklauso duomenų perdavimo sparta. Didesnės apsukos duoda geresnį greitį, bet kartu daugiau šilumos ir garso. Archyvui dažnai pakanka lėtesnių modelių, kurie dirba tyliau ir mažiau kaista. Buferio dydis padeda dirbant su daugeliu užklausų, tačiau kasdieniam namų naudojimui jo įtaka nedidelė. Svarbiau yra tai, kokia įrašymo technologija naudojama diske.
Įrašymo būdas skiriasi. Diskai su persidengiančiais takeliais talpina daugiau duomenų, bet jų įrašymo greitis krenta perrašant didelius kiekius, o tai pastebima kuriant atsargines kopijas ar dirbant su tinklo kaupikliu. Įprasto įrašymo diskai šiuo požiūriu nuspėjamesni. Gamintojai šią informaciją nurodo ne visada aiškiai, todėl kartais reikia paieškoti modelio specifikacijos. Jei diskas skirtas nuolatiniam darbui, verta rinktis tam pritaikytą seriją.
| Paskirtis | Kokio disko reikia | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| Namų archyvas | Didelė talpa, lėtesnės apsukos | Garsas, kaina už terabaitą |
| Atsarginės kopijos | Patikimumas, nuspėjamas greitis | Įrašymo technologija |
| Tinklo kaupiklis | Serija nuolatiniam darbui | Vibracijos atsparumas |
| Vaizdo stebėjimas | Serija nuolatiniam rašymui | Darbas visą parą |
| Išorinis nešiojamas | Kompaktiškas modelis | Atsparumas smūgiams |
Vidinis ar išorinis diskas
Vidinis diskas pigesnis už tos pačios talpos išorinį ir dirba greičiau, nes jungiamas tiesiogiai. Jam reikia vietos kompiuterio korpuse ir laisvos jungties, todėl nešiojamiems kompiuteriams jis netinka. Išorinis diskas patogus tuo, kad jį galima atjungti ir laikyti atskirai, o tai yra didelis privalumas atsarginėms kopijoms. Nešiojami modeliai maitinami per jungtį, o stalinių modelių dydis didesnis ir jiems reikia atskiro maitinimo. Pasirinkimas priklauso nuo to, ar diskas bus nuolat prijungtas.
Praktinis patarimas yra atskirti darbinius duomenis nuo archyvo. Darbiniai failai laikomi ten, kur greitis svarbus, o archyvas perkeliamas į didelės talpos diską. Atsarginė kopija turi būti atskira nuo abiejų, nes kopija tame pačiame įrenginyje neapsaugo nuo gedimo. Toks paskirstymas nekainuoja daug ir gerokai sumažina duomenų praradimo riziką. Būtent čia mechaninis diskas dažnai yra racionaliausias pasirinkimas.
Atsarginės kopijos: kiek jų reikia
Bendra praktika yra turėti bent dvi kopijas skirtingose laikmenose ir vieną iš jų laikyti kitoje vietoje. Namų sąlygomis tai reiškia, kad svarbiausi failai yra kompiuteryje, kopija išoriniame diske, o dar viena kopija debesyje arba antrame diske, laikomame kitur. Toks sprendimas apsaugo ir nuo įrenginio gedimo, ir nuo vagystės ar gaisro. Kopijas verta atnaujinti pagal grafiką, o ne tada, kai prisimenama. Automatinė programa šį darbą atlieka be dalyvavimo.
| Duomenų tipas | Kur laikyti | Kaip dažnai kopijuoti |
|---|---|---|
| Nuotraukos ir vaizdo įrašai | Archyvo diskas ir kopija | Po kiekvieno didesnio papildymo |
| Darbo dokumentai | Kompiuteris ir automatinė kopija | Kasdien arba kas savaitę |
| Projektai su dideliais failais | Greitasis diskas, archyvas vėliau | Baigus etapą |
| Sistemos atvaizdas | Atskiras diskas | Po didesnių pakeitimų |
| Retai naudojamas archyvas | Diskas, laikomas atjungtas | Kartą per kelis mėnesius |
Kaip elgtis su disku, kad jis tarnautų ilgiau
Mechaninis diskas nemėgsta smūgių, todėl veikiantį jį reikia laikyti stabiliai ir nejudinti. Nešiojamus modelius verta nešioti dėkle, o ne laisvai kuprinėje. Temperatūra taip pat svarbi, todėl diskui reikia oro apykaitos, o uždara stalčiaus erdvė be vėdinimo netinka. Ilgai laikomą archyvinį diską naudinga bent kartą per kelis mėnesius prijungti ir patikrinti, ar failai skaitomi. Toks patikrinimas leidžia pastebėti problemą anksčiau, nei duomenys prarandami.
Verta stebėti ir disko būklės rodiklius, kuriuos rodo specialios programos. Perskaitymo klaidų augimas ar netolygus veikimas dažnai yra pirmas ženklas, kad diską laikas keisti. Neįprasti garsai, spragsėjimas ar dingstantys skirsniai yra rimtas signalas, po kurio duomenis reikia kopijuoti nedelsiant. Diską su tokiais požymiais naudoti toliau nepatartina. Kopijų buvimas šiuo momentu nulemia, ar praradimas bus skausmingas.
Tinklo kaupiklis ar paprastas išorinis diskas
Kai duomenimis naudojasi keli šeimos nariai, vienas išorinis diskas tampa nepatogus, nes jį reikia perjunginėti. Tinklo kaupiklis šią problemą sprendžia, nes failai pasiekiami iš visų namų įrenginių, įskaitant telefonus ir televizorių. Tokioje sistemoje galima naudoti kelis diskus ir juos sujungti taip, kad vieno gedimas nereikštų duomenų praradimo. Kaina didesnė, nes reikia ir korpuso, ir diskų, o prietaisas veikia nuolat. Namams, kur laikomi didesni nuotraukų ir vaizdo archyvai, toks sprendimas pasiteisina.
Vis dėlto tinklo kaupiklis nėra atsarginė kopija. Jei duomenys ištrinami per klaidą arba užšifruojami kenkėjiškos programos, jie dingsta iš visų diskų vienodai. Todėl net turint kaupiklį reikia atskiros kopijos, kuri laikoma atjungta arba kitoje vietoje. Praktiškiausia derinti abu sprendimus: kaupiklis kasdieniam naudojimui ir išorinis diskas kopijai. Toks derinys apsaugo nuo dažniausių praradimo priežasčių.
Renkantis diskus kaupikliui verta atkreipti dėmesį į seriją. Nuolat veikiantiems įrenginiams skirti modeliai geriau toleruoja vibraciją ir yra pritaikyti darbui visą parą. Įprasti stalinio kompiuterio diskai tokioje aplinkoje dirba trumpiau, nors iš pradžių atrodo pigesni. Taip pat naudinga, kai visi diskai vienoje sistemoje yra tos pačios talpos. Tokiu atveju sistemos plėtimas ateityje bus paprastesnis.
Kaip pasirinkti pagal savo poreikį
Sprendimą lengviausia priimti pradedant nuo klausimo, kiek vietos reikės po kelerių metų. Talpą verta rinktis su rezervu, nes pildyti diską iki galo nėra praktiška. Toliau vertinama paskirtis, nes nuolat veikiančiam įrenginiui reikia tam skirtos serijos. Po to sprendžiama, ar diskas bus vidinis, ar išorinis, ir ar jį reikės nešioti. Greitis šiame sąraše lieka paskutinis, nes archyvui jis svarbiausias nėra.
Prieš pirkimą naudinga atsakyti:
- kiek duomenų turite dabar ir kiek jų prisideda per metus;
- ar diskas dirbs nuolat, ar bus įjungiamas retai;
- ar jis bus vidinis, ar išorinis;
- ar reikės jį nešiotis;
- kur laikysite antrą kopiją;
- ar svarbus tylus veikimas.
Kai atsakymai surašyti, pasirinkimas tampa aiškus. Sistemai ir programoms lieka greitoji atmintinė, o dideliems failams ir kopijoms mechaninis diskas vis dar yra racionaliausias sprendimas.
