Kai kalbame apie pinigus, klaidos dažnai atsiranda ne dėl blogų sprendimų, o dėl neveikimo. Daug kas mano, kad geriausia – laikyti santaupas sąskaitoje, nes taip „saugiau“. Tačiau infliacija tyliai valgo tavo pinigus, ir po kelerių metų tie patys 10 000 eurų verti gerokai mažiau.
Emocijos – didžiausias investuotojo priešas
Daug investuotojų pasimoko skaudžiai – parduoda akcijas, kai rinka krenta, ir perka, kai viskas jau brangu. Emocijos veda prie nuostolių. Tuo tarpu tie, kurie laikosi plano ir nesiblaško, dažniausiai laimi.
Vienas mano pažįstamas prieš penkerius metus investavo 2000 eurų į indeksinį fondą. Kai rinkos smuko, jis susigundė parduoti, bet susilaikė. Šiandien tie patys pinigai verti daugiau nei 3800 eurų. Jis nieko nedarė – tiesiog laukė.
Kur pinigai iš tiesų dirba
Jeigu nori, kad tavo pinigai ne snaustų, o dirbtų, verta apsvarstyti:
- Indeksinius fondus – jie seka rinką, o ne spėlioja, kas pakils ar kris.
- Nekilnojamąjį turtą – ypač, jei supranti vietinę rinką ir gali išnuomoti.
- Verslo projektus – mažesnės sumos gali būti investuojamos per platformas, kuriose galima paremti startuolius ar įmones.
Šios kryptys gali duoti 5 – 10 % metinę grąžą, kai tuo tarpu banko sąskaita duoda mažiau nei 1 %.
Ką daryti, kad neprarastum?
Svarbiausia – nesivaikyti greito pelno. Jei kažkas žada „be rizikos ir greitai“, tai beveik garantuotai bus bloga idėja.
Verta pasidaryti planą: kiek pinigų gali skirti kas mėnesį, kokią riziką toleruoji ir kiek laiko gali laukti. Investavimas nėra sprintas – tai maratonas, o kantrybė čia vertingesnė nei intuicija.
Pinigų augimas – įprotis, ne sėkmė
Tie, kurie turtėja, dažniausiai negauna „auksinio šanso“. Jie tiesiog nuosekliai investuoja, nesvarbu, ar rinka krenta, ar kyla. Po metų tai tampa įpročiu, po penkerių – turtu.
Jei šiandien pradėsi su 100 eurų per mėnesį, po 20 metų galėsi džiaugtis kelių dešimčių tūkstančių kapitalu. Pradėti galima bet kada – svarbiausia pradėti dabar.
Dar vienas būdas užtikrinti, kad pinigai tikrai augtų – diversifikacija. Tai reiškia, kad nereikėtų visų santaupų dėti į vieną vietą. Net jei patinka konkreti investavimo kryptis, verta dalį lėšų paskirstyti tarp kelių skirtingų sričių – pavyzdžiui, dalį skirti akcijoms ar fondams, dalį nekilnojamajam turtui, o dalį – paskolų investavimui. Tokiu būdu sumažėja rizika, nes jei vienoje srityje rinka krenta, kitoje ji gali augti. Tai tarsi saugiklis, leidžiantis pinigams dirbti stabiliau ir užtikrinančiai.
Tiems, kurie nori suprasti, kaip pinigai gali augti ne vien per akcijas ar nekilnojamąjį turtą, verta pasižvalgyti po Financiallithuanians.lt tinklaraštį. Ten išsamiai aptariamas investavimas į paskolas – kaip tai gali tapti ne eksperimentu, o pastovia strategija, leidžiančia gauti pasyvias pajamas be nuolatinio stebėjimo. Autoriai aiškina, kad paskolų investavimas suteikia progą prisidėti prie realių projektų – nuo mažų verslų iki būsto paskolų – ir kartu gauti stabilų procentinį uždarbį. Toks modelis tinka tiems, kurie nori sukurti ilgalaikį pinigų srautą, bet nenori kasdien tikrinti rinkų
