Ar kada nors buvote svečiuose ir pajutote, kad kiekvienas žingsnis skamba kaip būgno smūgis? Einat per koridorių – klak, klak, klak. Vaikai bėgioja – dunksėjimas per visą butą. Televizorius svetainėje – girdisi miegamajame, nes garsas atsimušinėja nuo visų paviršių.
Ir atvirkščiai – yra butų, kur grindys tokios pat, bet tyla. Žingsniai minkšti, aidas minimalus, garso komfortas toks, kad net nepagalvoji apie jį. Skirtumas dažniausiai ne sienose, ne lubose ir ne balduose. Skirtumas – po kojomis.
Kaip grindys „gamina” garsą
Kiekvienas kietas paviršius atspindi garsą. Kuo kietesnis – tuo daugiau atspindi. Betoninė siena atspindi beveik viską. Medinės grindys – šiek tiek sugeria. Kilimas – sugeria daug. Laminatas, būdamas kieta danga ant kieto pagrindo, patenka į „daug atspindinčių” kategoriją.
Bet čia svarbu suprasti: pats laminatas nėra garso šaltinis. Garsą sukuria du dalykai. Pirma – smūgio garsas: žingsnio jėga perduodama per lentelę į paklotą, į pagrindą ir toliau per konstrukciją. Tai garsas, kurį girdi kaimynai apačioje. Antra – paviršinis garsas: žingsnio aidas pačiame kambaryje, kuris atsimušinėja nuo sienų ir grįžta atgal.
Abu šie garsai valdomi skirtingai. Ir abu – valdomi.
Pakloto vaidmuo
Devyniasdešimt procentų akustinio komforto priklauso ne nuo laminato, o nuo to, kas po juo. Paklotai skirstomi ne tik pagal storį, bet ir pagal garso slopinimo koeficientą, kuris matuojamas decibelais.
Ploniausi porolono paklotai (du milimetrai) slopina apie penkiolika–aštuoniolika decibelų. Korkinis paklotas (trys–penki milimetrai) – dvidešimt du–dvidešimt aštuonis. Specializuoti daugiasluoksniai paklotai – iki trisdešimt penkių decibelų. Skirtumas tarp penkiolikos ir trisdešimt penkių decibelų – milžiniškas: tai skirtumas tarp „girdžiu kiekvieną žingsnį” ir „turiu įsiklausyti, kad išgirsčiau”.
Ekonomiškai tai reiškia, kad investuoti papildomus tris–penkis eurus į kvadratinį metrą pakloto yra efektyviausia akustinė priemonė, kokią galima nusipirkti.
Lentelės storis ir tankis
Pats laminatas taip pat prisideda prie garso. Storesnė ir tankesnė HDF plokštė geriau slopina virpesius ir mažiau „rezonuoja” nuo žingsnių. Aštuonių milimetrų laminatas bus garsesnis nei dvylikos milimetrų, net su tuo pačiu paklotu.
Čia svarbu nepainioti storio su kokybe – storis veikia akustiką, bet nebūtinai paviršiaus atsparumą. Idealiu atveju derinamos abi savybės: pakankamas storis garsui ir aukšta atsparumo klasė paviršiui.
Kambario akustika ir baldai
Net tobulai parinktas laminatas su geriausiu paklotu neišspręs akustikos, jei kambarys yra tuščias. Garso bangos atsimušinėja nuo kietų paviršių – sienų, stiklo, baldų paviršių – ir sukuria aidą.
Minkšti baldai, tekstilė, knygų lentynos (taip, knygos puikiai sugeria garsą), užuolaidos, kilimai – visa tai veikia kaip natūralūs garso sugėrikliai. Kambarys su sofa, kilimėliu ir užuolaidomis bus akustiškai komfortabilus net su paprasčiausiu laminatu. Tuščias kambarys su brangiausiu laminatu – vis tiek skambės.
Praktiniai žingsniai
Jei dar tik planuojate kloti laminatą – pradėkite nuo pakloto pasirinkimo, ne nuo spalvos. Tai neskamba romantiškai, bet tai pragmatiškiausia, ką galite padaryti.
Jei jau turite laminatą ir jis per garsus – pirma priemonė yra kilimai ir tekstilė. Antra – patikrinti, ar lentelės visur tvirtai priglunda. Atsidariusios siūlės ar „žaidžiančios” lentelės kuria papildomą garsą, kurį galima pašalinti perklijuojant probleminius ruožus.
Jei nesate tikri, koks paklotas tinka, pradėkite nuo paprasto principo: kuo storesnis ir tankesnis laminatas, tuo mažiau reikalauja iš pakloto. Bet net ploniausiam variantui trijų milimetrų korkinis paklotas padarys dramatišką skirtumą.
Geros grindys – tai ne tik tai, ką matote. Tai ir tai, ką girdite. Tiksliau – ko negirdite.
