Kai prieš trejus metus pradėjau statyti namą Kauno rajone, buvau tikras, kad sunkiausia dalis – pačios statybos. Pamatai, sienos, stogas, visa apdaila. Atrodė, kad kai namas bus fiziškai baigtas, liks tik keli formalumai. Pasirašysi porą popierių ir gyveni. Šiandien galiu pasakyti – tai buvo viena didžiausių mano klaidų.
Pirmoji staigmena – bankas pasakė „ne”
Viskas prasidėjo praėjusį rudenį, kai norėjau refinansuoti statybų paskolą geresne palūkanų norma. Banko darbuotoja paklausė pastato registro išrašo. Neturėjau. Paklausė pridavimo akto – irgi neturėjau. Pokalbis baigėsi vienu sakiniu: „Sutvarkysite dokumentus – grįžkite.”
Tą vakarą sėdau prie kompiuterio ir pirmą kartą rimtai pradėjau skaityti, ką reiškia namo pridavimas ir ko tam reikia. Sąrašas mane nustebino – ne todėl, kad buvo ilgas, o todėl, kad apie pusę tų dalykų turėjau galvoti dar statybos metu, o ne po jos.
Ko man trūko
Paaiškėjo, kad pridavimui reikia pastato kadastrinių matavimų bylos, energetinio naudingumo sertifikato, inžinerinių tinklų prijungimo aktų ir statybos darbų žurnalo. Darbų žurnalą buvau kažkur pametęs tarp statybinių šiukšlių. Energetinio sertifikato niekada nebuvau užsakęs – net nežinojau, kad jis privalomas.
O su matavimais paaiškėjo dar viena problema, kurios visai nesitikėjau. Statybos metu buvau šiek tiek pakeitęs pastato padėtį sklype – pasislinkau maždaug metrą nuo originalios vietos projekte. Taip pat pridėjau terasą, kurios projekte nebuvo. Tuo metu atrodė, kad tai smulkmena. Pasirodo – ne.
Buvo reikalingi kadastriniai matavimai, kurie užfiksuotų realią pastato padėtį, kontūrą ir plotą. Seni projekto duomenys tiesiog nebeatitiko tikrovės, todėl registruoti pastato pagal juos buvo neįmanoma. Geodezininkai atvažiavo, atliko matavimus per porą dienų ir paruošė bylą – šita dalis bent jau praėjo greitai ir sklandžiai. Jie iš karto pasakė, kokie dokumentai bus reikalingi toliau, ir tai buvo bene naudingiausia konsultacija per visą statybos procesą.
Pusė metų popierių
Matavimus atlikti pavyko per porą savaičių. Tačiau projekto koregavimas dėl tos terasos užtruko beveik du mėnesius – projektuotojas turėjo perbraižyti planus, perskaičiuoti plotus ir suderinti pakeitimus su savivaldybe. Darbų žurnalą teko atkurti iš nuotraukų, rangovų sąskaitų ir atminties. Energetinio sertifikato laukiau dar mėnesį, nes specialistas turėjo eilę.
Iš viso nuo to vakaro, kai bankas pasakė „ne”, iki pilnai sutvarkyto registro įrašo praėjo beveik šeši mėnesiai. Per tą laiką palūkanų normos spėjo pakilti, ir refinansavimo sąlygos jau nebebuvo tokios patrauklios. Jei būčiau viską suplanavęs iš anksto, būtų užtekę kelių savaičių – ir būčiau sutaupęs kelis tūkstančius eurų.
Ko išmokau
Dabar, kai viskas sutvarkyta, galiu drąsiai pasakyti tris dalykus. Pirma – dokumentų planavimas turi prasidėti kartu su statyba, ne po jos. Antra – bet koks nukrypimas nuo projekto, net ir mažas, turi būti fiksuojamas iš karto, kol rangovas dar dirba ir gali viską patvirtinti. Trečia – namo statyba baigiasi ne tada, kai įkeli paskutinį baldą, o tada, kai Registrų centre atsiranda įrašas su tavo pavarde.
Viskas iki to – tik pusė darbo. Ir jei kas nors šiandien pradeda statybą – prašau, nesikartokite mano klaidos. Sutvarkyti dokumentus iš anksto yra nepalyginamai lengviau, nei juos atkurinėti po metų.
