Mintis perkelti verslą ar pradėti jį kitoje šalyje dažnai atrodo viliojančiai. Iš šalies viskas skamba paprastai: mažesni mokesčiai, greitesnė registracija, daugiau lankstumo. Tačiau realybė kiek žemiškesnė. Įmonės steigimas užsienyje kainuoja ne vien registracijos mokestį. Prie jo prisideda adresas, apskaita, ataskaitos, vietiniai reikalavimai, o kartais ir papildomos prievolės Lietuvoje, jei veikla faktiškai vykdoma čia.
Daug kas nudega būtent tada, kai mato vien pirmą skaičių. Tarkim, Jungtinėje Karalystėje bendrovės steigimas elektroniniu būdu per Companies House kainuoja 100 svarų, o vėliau dar atsiranda metinė confirmation statement rinkliava – 50 svarų. Estijoje privataus ribotos atsakomybės juridinio asmens registracija internetu kainuoja 265 eurus. Abu variantai iš pirmo žvilgsnio atrodo visai prieinami, bet tai tik starto eilutė, o ne visas biudžetas.
Pirmas mokestis beveik niekada nebūna visas paveikslas
Kai žmogus pradeda domėtis, kiek kainuos steigimas, dažnai jis tikisi vieno tikslaus atsakymo. Deja, jo nėra. Net toje pačioje šalyje galutinė suma priklauso nuo to, ar steigiate pats, ar samdote tarpininkus, ar reikia vietinio adreso, ar būtinas kontaktinis asmuo, ar prireiks notaro, vertimų, banko sąskaitos atidarymo pagalbos. Estijos e-Residency informacijoje aiškiai nurodoma, kad be valstybės rinkliavos daugeliui e. rezidentų dar reikia teisinio adreso ir kontaktinio asmens paslaugos.
Būtent čia ir prasideda skirtumas tarp reklaminio pažado ir tikro verslo plano. Kai kas sako, kad užsienyje įmonę atidarysite „beveik nemokamai“, bet po to paaiškėja, kad kas mėnesį mokate už adresą, apskaitą, atitiktį vietos reikalavimams ir dokumentų tvarkymą. Jei steigiate vien tam, kad atrodytų pigiau, labai lengva nusivilti jau po kelių mėnesių.
Mokesčiai priklauso nuo šalies, bet jų logika dažnai panaši
Svarbiausia suprasti vieną dalyką: mokesčiai užsienyje nedingsta, jie tiesiog atrodo kitaip. Vienur didesnis dėmesys skiriamas pelno mokesčiui, kitur metinėms ataskaitoms, dar kitur daug kainuoja administravimas. Estijoje įmonės moka pelno mokestį tada, kai pelnas paskirstomas dividendais ar kita forma išmokamas, o ne tuo momentu, kai jis tik uždirbamas. Tai viena priežasčių, kodėl ši šalis daug kam atrodo patraukli.
Jungtinėje Karalystėje reikia vertinti ne tik steigimo mokestį, bet ir vėlesnes administracines prievoles. Companies House nuo 2026 m. vasario 1 d. taiko atnaujintus steigimo ir registracijos įkainius, o tapatybės patvirtinimas direktoriams ir reikšmingą kontrolę turintiems asmenims tapo teisiniu reikalavimu nuo 2025 m. lapkričio 18 d.
Didžiausia klaida – galvoti, kad jei įmonė užsienyje, Lietuva jau neberūpi
Šita vieta labai svarbi. Jei įmonė registruota užsienyje, bet veikla realiai vyksta Lietuvoje, gali atsirasti mokestinės prievolės ir čia. VMI nurodo, kad užsienio vienetas Lietuvoje gali būti laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę, jei jis čia nuolat vykdo veiklą, veikia per priklausomą atstovą, naudoja statybos teritoriją ar kitus objektus. Tokia nuolatinė buveinė registruojama Mokesčių mokėtojų registre.
Praktiškai tai reiškia labai paprastą dalyką. Jei verslo galva, klientai, komanda ir veiklos centras lieka Lietuvoje, vien užsienio registracija dar negarantuoja, kad mokesčiai liks tik užsienyje. Todėl prieš žengiant šį žingsnį verta žiūrėti ne į gražų pažadą, o į realų veiklos modelį.
Kada toks sprendimas iš tiesų turi prasmę
Dažniausiai įmonės steigimas užsienyje apsimoka tada, kai verslas tikrai turi tarptautinę kryptį, klientų ar partnerių kitoje šalyje, aiškų veiklos planą ir pasiruošimą laikytis tos jurisdikcijos taisyklių. Jei tikslas yra vien „sumokėti mažiau“, o visas darbas lieka Lietuvoje, rizikos dažnai būna didesnės už laukiamą naudą.
Todėl prieš priimant sprendimą verta suskaičiuoti viską blaiviai: steigimo mokestį, metinius registrų kaštus, apskaitą, vietinius administravimo reikalavimus ir galimas prievoles Lietuvoje. Kai šie skaičiai sudedami ant stalo, vaizdas pasidaro daug aiškesnis. Ir tada sprendimas būna paremtas ne svajone, o skaičiais.
