Aštuonios valandos ant kėdės: kas per darbo dieną vyksta su nugara

Darbo diena biure atrodo rami. Jokių sunkių krovinių, jokio fizinio darbo. Tačiau stuburui ir raumenims ji panaši į ilgą, monotonišką treniruotę, kurios niekas neplanavo ir kurios niekas nesustabdo. Štai kaip ji atrodo valandomis – ir ką joje keičia kėdė.

Svarbiausia: sėdėjimas savaime nėra žalingas. Žalingas yra ilgas, nejudrus sėdėjimas toje pačioje padėtyje. Gera kėdė neleidžia „sustingti“ – ji leidžia keisti padėtį be pastangų ir neprarandant atramos.

8.30 – pradžia, kai viskas atrodo gerai

Ryte nugara pailsėjusi, tarpslanksteliniai diskai po nakties poilsio prisigėrę skysčių. Daugelis atsisėda tiesiai, net ir ant prastos kėdės. Šiuo metu klaidos nejaučiamos, todėl jų niekas ir nepastebi. Būtent dabar geriausias laikas nustatyti kėdę, tačiau beveik niekas to nedaro.

10.00 – pirmasis „nuslydimas“

Po pusantros valandos susikaupimo kūnas ima taupyti energiją. Dubuo pamažu slenka į priekį, o juosmuo atsiremia ne į atramą, o į orą. Jei sėdynė per gili, tai įvyksta dar greičiau: žmogus negali atsiremti į atlošą nesuspaudęs pakinklių, todėl sėdi ant krašto.

11.30 – kaklas ir pečiai

Galva palinksta prie ekrano. Kuo labiau ji palinksta, tuo didesnę apkrovą patiria kaklo raumenys. Pečiai kyla, jei porankiai per aukšti arba kėdės aukštis nesuderintas su stalu. Būtent čia prasideda dauguma vadinamųjų biurinių galvos skausmų, kurie vakare atrodo kaip nuovargis.

13.00 – pietų pertrauka, kuri gelbsti

Atsistojimas, keli šimtai žingsnių, kitokia padėtis. Raumenys atsipalaiduoja, kraujotaka pagyvėja. Problema ta, kad daugelis pietauja prie to paties stalo, žiūrėdami į tą patį ekraną, ir šis atsigavimo langas užsidaro taip ir neatsidaręs.

15.00 – kritinis taškas

Popietinis nuovargis sutampa su didžiausia susikaupusia statine apkrova. Žmonės sėdi susikūprinę, sukryžiavę kojas, pasirėmę ant vienos alkūnės. Kūnas ieško patogumo, kurio kėdė nesuteikia.

Čia geriausiai matyti mechanizmų nauda. Sinchroninis atlošas leidžia atsilošti nepakeliant kelių, reguliuojamas pasipriešinimas – judėti neprarandant atramos, o reguliuojama juosmens atrama primena kūnui, kur turi būti apatinė nugaros dalis.

Įdomu, kad šiuo metu daugelis žmonių intuityviai ima suptis, sukiotis ar keisti kojų padėtį. Tai ne nerimas, o kūno bandymas paskirstyti apkrovą. Kėdė, kuri tokį judėjimą leidžia, šiuo metu dirba kaip pagalbininkė, o kėdė, kuri jį riboja, – kaip kliūtis.

17.00 – išėjimas ir likutis

Diena baigta, bet įtampa lieka. Sustingę klubų lenkiamieji raumenys, sunkūs pečiai, kartais tirpstančios rankos. Po kelių mėnesių tai tampa nuolatiniu fonu, o ne vien vakaro nuovargiu.

Ta pati diena, tik po penkerių metų

Dabar pažvelkime į kėdę kaip į daiktą. Per metus biuro kėdė „atidirba“ apie 1 700–1 800 valandų. Per penkerius metus – beveik devynis tūkstančius. Per tokį laiką susidėvi pigūs cilindrai, suslūgsta paminkštinimas, atsilaisvina varžtai ir mechanizmai.

Kėdė, kuri iš pradžių buvo tinkama, pamažu tampa netinkama, o žmogus prisitaiko prie jos defektų taip lėtai, kad to nepastebi. Jis tiesiog pradeda sėdėti kitaip – ir tas „kitaip“ beveik visada blogiau.

Todėl ergonomai pataria bent kartą per metus „perkalibruoti“ savo darbo vietą: iš naujo nustatyti aukštį, sėdynės gylį, juosmens atramą ir patikrinti, ar mechanizmai vis dar laiko. Jei kėdė nebeišlaiko nustatyto aukščio ar girgžda kiekvieną kartą atsilošus, tai signalas ne tepti, o vertinti, ar ji dar verta remonto.

Kaip nustatyti kėdę per penkias minutes

  1. Sėdynės aukštis: pėdos visu padu remiasi į grindis, o keliai sulenkti maždaug stačiu kampu ar šiek tiek daugiau.
  2. Sėdynės gylis: atsirėmus į atlošą, tarp sėdynės krašto ir pakinklio lieka kelių pirštų tarpas.
  3. Juosmens atrama: išgaubta dalis remia nugarą ties juosmeniu, o ne ties mentėmis.
  4. Porankiai: pečiai atpalaiduoti, alkūnės remiasi lengvai ir yra stalo paviršiaus aukštyje.
  5. Pasipriešinimas: atlošas palinksta lengvai, bet nekrinta vos atsirėmus.

Tai užtrunka mažiau laiko nei kavos pertrauka, tačiau keičia visą dienos kreivę. Jei kėde dalijasi keli žmonės, verta nustatymus užsirašyti ir pasilikti po ranka.

Trys įpročiai, kurie keičia dienos kreivę

  • Kas 30–45 minutes pakeiskite padėtį. Atsilošimas, atsistojimas ar trumpas pasivaikščiojimas iki vandens taip pat skaičiuojasi.
  • Nustatykite juosmens atramą pagal savo kūną, o ne palikite taip, kaip buvo gamykloje.
  • Pietaukite ne prie darbo stalo – net dešimt minučių kitoje vietoje veikia geriau nei valanda prie ekrano.

Ko kėdė nepadarys

Ji neatstos judėjimo, neišspręs per žemai pastatyto monitoriaus ir nepakeis įpročio sėdėti ant krašto. Kėdė yra įrankis, o ne vaistas. Tačiau geras įrankis daro teisingus įpročius lengvesnius, o prastas – beveik neįmanomus.

Kėdė nepadarys darbo dienos lengvesnės. Bet ji gali nulemti, ar 15 valanda bus tik nuovargis, ar jau skausmas.

Rengiant tekstą remtasi biuro darbo kėdžių standarto EN 1335 nuostatomis ir gamintojų specifikacijomis; palyginimui peržiūrėtos biuro kėdės „AJ Produktai“ kataloge.

Related Posts