Situacija pažįstama daugeliui. Prieš keletą metų atrodė, kad viskas susitvarkys – pajamos augs, įmokos liks tokios pačios, bus lengviau. Tačiau gyvenimas pakoregavo planus. Gal atsirado nenumatytų išlaidų. Gal pasikeitė šeimos situacija. O gal tiesiog suvokei, kad kelios smulkios paskolos, paimtos skirtingu metu, dabar sumuojasi į sumą, kuri kas mėnesį gniaužia kvapą.
Jei taip jaučiatės – nesate vieni. Ir svarbiausia – yra sprendimų.
Kodėl problemos dažnai kaupiasi nepastebimai
Finansų psichologai pastebi įdomų reiškinį. Žmonės linkę vertinti kiekvieną finansinį įsipareigojimą atskirai, o ne kaip visumą. Viena paskola – 80 eurų per mėnesį. Kita – 120. Trečia – 95. Kiekviena atskirai atrodo valdoma.
Tačiau kai sudedi – jau 295 eurai. Pridėk lizingą, prenumeratas, draudimus – ir staiga paaiškėja, kad didžioji algos dalis iškeliauja dar jai nespėjus atsirasti sąskaitoje.
Ši „finansinė fragmentacija” yra viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės atsiduria situacijoje, kurios nesitikėjo. Ne todėl, kad būtų neatsakingi – tiesiog nebuvo vieno aiškaus vaizdo.
Refinansavimas: ne magija, bet matematika
Paskolų refinansavimas skamba kaip sudėtingas finansinis instrumentas. Iš tiesų tai paprastas principas – kelias esamas paskolas pakeiti viena nauja, dažniausiai palankesnėmis sąlygomis.
Kaip tai veikia praktiškai? Tarkime, turite tris paskolas skirtingose įstaigose: vienoje mokate 14% palūkanas, kitoje 12%, trečioje 16%. Refinansavus visas tris į vieną su 10% palūkanomis, bendra mokama suma sumažėja – kartais gana drastiškai.
Be to, vietoj trijų skirtingų mokėjimo datų, trijų skirtingų sąskaitų ir trijų galimybių pamiršti – lieka viena. Administracinis paprastumas, kuris neretai vertingesnis nei atrodo.
Kada refinansavimas prasminga
Ne kiekviena situacija tinka refinansavimui. Kartais tai puikus sprendimas, kartais – ne pats geriausias žingsnis. Svarbu įvertinti konkrečias aplinkybes.
Refinansavimas dažniausiai naudingas, kai:
Turite kelias paskolas su skirtingomis palūkanomis, ir galite gauti vieną su mažesnėmis. Kuo didesnis skirtumas, tuo didesnė nauda.
Norite sumažinti mėnesinę įmoką, net jei tai reiškia ilgesnį grąžinimo terminą. Kartais svarbiau turėti finansinį kvėpavimo kambarį dabar, net jei bendra suma šiek tiek padidės.
Jūsų kredito istorija pagerėjo nuo tada, kai ėmėte pirmąsias paskolas. Geresnis kredito reitingas reiškia geresnes sąlygas.
Tiesiog norite supaprastinti savo finansus ir turėti vieną aiškų įsipareigojimą vietoj kelių chaotiškų.
Kada verta palaukti
Refinansavimas nėra universalus vaistas. Kai kuriais atvejais geriau ieškoti kitų sprendimų.
Jei liko tik keli mėnesiai iki esamos paskolos pabaigos, refinansavimo kaštai gali viršyti naudą. Naujos paskolos sutarties sudarymas dažniausiai kainuoja – ar tai būtų administraciniai mokesčiai, ar tiesiog laikas ir pastangos.
Jei problema yra ne palūkanos, o pajamos – refinansavimas nepadės. Mažesnė įmoka neišspręs situacijos, jei fundamentaliai trūksta pinigų. Tokiu atveju reikia spręsti pajamų pusę, ne skolų struktūrą.
Jei ketinate artimiausiu metu imti būsto paskolą – papildomas kredito patikrinimas dėl refinansavimo gali trumpam pabloginti kredito reitingą. Geriau palaukti, kol didysis sandoris bus užbaigtas.
Skaičiai, kuriuos verta žinoti
Prieš priimant bet kokį sprendimą, reikia aiškiai matyti savo situaciją. Čia padeda paprasta analizė:
Pirma – susirašykite visas esamas paskolas. Kiekvienos likutį, palūkanas, mėnesinę įmoką, likusį terminą.
Antra – apskaičiuokite, kiek iš viso sumokėsite, jei nieko nekeisite. Tai yra: mėnesinė įmoka padauginta iš likusių mėnesių skaičiaus. Padarykite tai kiekvienai paskolai ir sudėkite.
Trečia – palyginkite su refinansavimo pasiūlymu. Kiek sumokėsite per visą naują terminą? Ar skirtumas pakankamai didelis, kad pateisintų perėjimą?
Tokiam palyginimui praverčia skaičiuoklė vartojimo paskolos palyginimui, kuri leidžia greitai pamatyti skirtingų scenarijų rezultatus. Skaičiai nemeluoja – jie arba patvirtina, kad refinansavimas naudingas, arba parodo, kad geriau ieškoti kitų būdų.
Emocinė pusė: gėda nepadeda
Vienas didžiausių barjerų ieškant finansinių sprendimų yra gėda. Žmonės jaučiasi blogai dėl savo situacijos ir vengia apie ją kalbėti – net su specialistais, kurie galėtų padėti.
Svarbu suprasti: finansiniai sunkumai nėra charakterio trūkumas. Jie gali nutikti bet kam – dėl netikėtų aplinkybių, dėl sisteminių problemų, dėl paprasčiausios žmogiškos klaidos. Vertinti save už tai yra tiek pat logiška, kaip vertinti save už prastą orą.
Finansų įstaigų darbuotojai kasdien mato dešimtis panašių situacijų. Jiems tai kasdienybė, ne sensacija. Jų darbas – padėti rasti sprendimą, ne teisti.
Prevencija ateičiai
Išsprendus esamą situaciją, verta pagalvoti, kaip išvengti pakartotinio patekimo į tą pačią vietą.
Pirmas žingsnis – reguliari finansų peržiūra. Bent kartą per ketvirtį skirti valandą susidėti visus įsipareigojimus ir pajamas. Matyti bendrą vaizdą, ne fragmentus.
Antras – atsargos fondas. Net nedidelė suma, atidėta kiekvieną mėnesį, po metų ar dviejų tampa pagalve, kuri gali išgelbėti nuo naujų paskolų.
Trečias – kritinis požiūris į naujus įsipareigojimus. Prieš pasirašant bet kokią sutartį – ar tai būtų paskola, lizingas ar prenumerata – paklausti savęs: ar tikrai to reikia? Ar galiu sau tai leisti ne tik dabar, bet ir jei aplinkybės pasikeis?
Pirmas žingsnis yra sunkiausias
Jei šis straipsnis atliepė jūsų situaciją – gera žinia ta, kad pats sunkiausias žingsnis jau padarytas. Pripažinimas, kad yra problema, ir informacijos paieška yra daugiau, nei dauguma žmonių padaro.
Kitas žingsnis – susidėlioti savo skaičius. Trečias – išsiaiškinti galimybes. Ketvirtas – priimti sprendimą.
Nė vienas iš šių žingsnių nėra neįveikiamas. Ir kiekvienas iš jų priartina prie ryto, kai mėnesio pradžia vėl bus tiesiog mėnesio pradžia – ne streso šaltinis.
