Pirmieji metai su šuniuku: septyni žingsniai, kuriuos praleisti būtų klaida

Sprendimas auginti šunį keičia kasdienybę labiau, nei daugelis tikisi. Pirmieji dvylika mėnesių su nauju augintiniu yra intensyviausi – būtent tada formuojasi įpročiai, charakteris ir, svarbiausia, sveikatos pagrindas visam likusiam gyvenimui. Kai kurie dalykai atrodo akivaizdūs, kiti paaiškėja tik susidūrus su problemomis.

Veterinaro pasirinkimas – ne paskutinė minutė

Dažna klaida – veterinarijos klinikos ieškoti tik tada, kai kažkas negerai. Tačiau pirmasis vizitas turėtų įvykti dar prieš augintiniui peržengiant namų slenkstį arba per kelias pirmąsias dienas.

Geras veterinaras Vilniuje ar kitame mieste taps ilgamečiu partneriu jūsų augintinio sveikatos klausimais. Pirmojo vizito metu specialistas įvertins bendrą šuniuko būklę, aptars mitybą, nukirminimą ir, žinoma, sudarys vakcinacijos planą. Tai investicija, kuri atsiperka ramybe.

Socializacija turi laiko langą

Šuniukai iki maždaug 14–16 savaičių amžiaus yra atviri naujiems pojūčiams – garsams, žmonėms, kitiems gyvūnams, aplinkoms. Po šio laikotarpio socializacija tampa sudėtingesnė, o praleistos galimybės gali atsiliepti elgesiui visą gyvenimą.

Tačiau čia slypi paradoksas: būtent tuo metu šuniukas dar nėra pilnai apsaugotas nuo ligų. Sprendimas – kontroliuojama socializacija. Galima kviesti svečius į namus, leisti pažinti įvairius paviršius, garsus, bet vengti vietų, kur būriuojasi nežinomi šunys.

Vakcinacijos grafikas nėra formalumas

Šuniuko imuninė sistema formuojasi palaipsniui. Motinos pienu gauti antikūnai apsaugo pirmąsias savaites, tačiau paskui silpsta. Būtent todėl šunų skiepai skiriami keliais etapais – kad organizmas spėtų susikurti savo apsaugą.

Praleistas ar atidėtas skiepas – tai langas infekcijoms. Parvovirusas, maras, leptospirozė – visos šios ligos gali būti mirtinos, bet visos yra išvengiamos. Vakcinacijos kortelė turėtų tapti tokiu pat svarbiu dokumentu kaip ir augintinio pasas.

Mityba keičiasi augant

Šuniuko maistas skiriasi nuo suaugusio šuns maisto – ir tai ne marketingo triukas. Augančiam organizmui reikia daugiau baltymų, kalcio, tam tikrų vitaminų. Per greitas augimas, ypač didelių veislių šunims, gali sukelti kaulų ir sąnarių problemų vėliau.

Perėjimas prie suaugusiųjų maisto paprastai vyksta sulaukus 10–18 mėnesių, priklausomai nuo veislės. Veterinaras patars, kada ir kaip tai padaryti, kad virškinimo sistema nepajustų streso.

Nukirminimas – reguliarus ritualas

Parazitai – ne tik estetinė problema. Kirmėlės gali sukelti viduriavimą, svorio kritimą, anemija mažiems šuniukams gali būti pavojinga gyvybei. Be to, kai kurios parazitų rūšys perduodamos žmonėms, ypač vaikams.

Nukirminimas atliekamas reguliariai – iš pradžių kas kelias savaites, vėliau kas kelis mėnesius. Preparatą ir grafiką geriausia derinti su gydytoju, nes ne visi vaistai tinka visiems šunims.

Draudimas ir mikročipas

Du dalykai, apie kuriuos nauji šeimininkai dažnai pagalvoja per vėlai. Mikročipas Lietuvoje yra privalomas ir registruojamas duomenų bazėje – tai vienintelis patikimas būdas atpažinti pasiklydusį augintinį.

Draudimas – jau asmeninis pasirinkimas. Tačiau vienas rimtas sveikatos sutrikimas ar nelaimingas atsitikimas gali kainuoti šimtus, kartais tūkstančius eurų. Draudimo įmoka atrodo nereikšminga, kol nereikia ja pasinaudoti.

Kantrybė – svarbiausia savybė

Pirmieji metai bus pilni netikėtumų. Sukramtyti batai, nelaimės ant kilimo, naktiniai inkštimai – visa tai normalu. Šuniukas mokosi gyventi žmonių pasaulyje, o šeimininkas mokosi suprasti šunį.

Svarbu nepamiršti, kad investicijos į pirmųjų metų sveikatą ir auklėjimą grįžta ilgu, laimingu gyvenimu kartu. Reguliarūs vizitai pas specialistą, savalaikė profilaktika ir nuoseklus rūpestis sukuria pagrindą, ant kurio statomas visas tolesnis bendravimas.

Geriausias laikas pradėti rūpintis šuns sveikata yra pirmoji diena. Antras geriausias – šiandien.

Related Posts