Trejų metų vaikas yra nuostabus ir… labai greitas. Greitas noru, greitas emocija, greitas sprendimu. Jis nori „dabar“, nori „aš pats“, nori „dar kartą“. Ir kai kažkas nepavyksta iš pirmo karto, kantrybė kartais išgaruoja kaip garas nuo karštos arbatos. Tėvai tai mato kasdien: vieną minutę ramybė, kitą jau „nebežaisiu“, numestas daiktas, pykčio banga.
Gera žinia tokia: kantrybė yra įgūdis. Ji auga per mažus bandymus, per patirtį, per žaidimą. Ir čia žaislai gali būti labai taiklūs pagalbininkai, jeigu pasirinkimas ne atsitiktinis, o apgalvotas.
Kantrybė nereiškia „sėdėk tyliai“: ką iš tikro mokosi 3-metis
Kai sakom „kantrybė“, dažnai galvojam apie ramų vaiką, kuris ilgai užsiima viena veikla. Bet trejų metų vaikui kantrybė dažniausiai reiškia visai kitką: palaukti eilės, pakartoti veiksmą, pabaigti pradėtą užduotį, priimti, kad ne viskas pavyksta iškart.
Vaikas mokosi išbūti diskomforte. Mažame, trumpame. Ir jei žaislas duoda tokių akimirkų saugiai, be gėdos, be „nu va, vėl“, tada jis dirba. Tada žaislas tampa treniruokliu.
Kaip atrodo žaislas, kuris „laiko“ vaiką, o ne tik užkuria
Pirmas signalas yra paprastas. Vaikas prie jo grįžta. Jis pabando, jam nepavyksta, jis vis tiek bando dar kartą. Ne iš pareigos, o iš smalsumo.
Dažniausiai taip veikia veiklos, kur yra aiškus tikslas, bet kelias iki jo ne vienas. Vaikas jaučia, kad jis gali ieškoti, taisyti, perdaryti. Kai tikslas vienas, o kelias lankstus, kantrybė turi kur augti.
Ir dar: geras žaislas kantrybei neturi reikalauti, kad tu būtum šalia kas minutę. Nes jei vaikas vis klausia, jis neišbūna. Tada kantrybė treniruojasi tau, ne jam.
4 ženklai, kad pasirinkimas pataikytas
Yra keli požymiai, kuriuos gali pastebėti dar parduotuvėje arba skaitant aprašymą. Jie skamba paprastai, bet veikia labai tiksliai.
- užduotis dalinama į mažus žingsnius, vaikas gali patirti mažą „pavyko“
- žaislas leidžia kartoti be nuobodulio, nes rezultatas kaskart šiek tiek kitas
- yra vietos klaidai, klaida nesugadina viso žaidimo
- žaislą lengva pradėti, nereikia ilgo pasiruošimo
Kai šitie dalykai sutampa, vaikas dažniau išbūna. O kai jis išbūna, jis treniruoja kantrybę, net pats to nesuprasdamas.
Maža istorija iš namų: kodėl „paprastesnis“ kartais laimi
Teko matyti, kaip 3-metis gavo labai gražų žaislą su daug mygtukų. Visi džiaugėsi, bet po dešimties minučių prasidėjo nervas: spaudžia, negauna to, ko tikėjosi, garsas per garsus, „netinka“. Ir tada jis pats nuėjo prie kito žaidimo, kuris atrodė beveik nuobodus: užduočių tipo veikla, kur reikia pabaigti paveikslą pagal pavyzdį.
Ir kas įvyko? Jis pradėjo daryti iš lėto. Pirmas bandymas nepavyko, jis susiraukė, bet nesprogo. Antras bandymas buvo geresnis. Trečias jau buvo „aš moku“. Vaikas išėjo iš žaidimo su pasitikėjimu, o pasitikėjimas ir kantrybė eina kartu.
Kada „žaislas kantrybei“ tampa klaida
Yra viena klasikinė klaida, kurią daro daugelis: per anksti duoda per sudėtingą užduotį. Tada vaikas ne mokosi, o nusivilia. Nusivylimas suvalgo norą bandyti.
Jei matai, kad vaikas supyksta per pirmas dvi minutes, tai dažniausiai reiškia, kad žaidimas per aukštai. Ne kad vaikas „nekantrus“. Tada verta rinktis veiklą su trumpesniais etapais, su greitesniu rezultatu.
Kantrybė auga, kai vaikas turi šansą laimėti. Ne visada, bet pakankamai dažnai, kad norėtų grįžti.
Kaip padėti žaislui „suveikti“ be pamokslų
Kartais užtenka vieno mažo dalyko: nevadinti to mokymusi. Trejų metų vaikas dažnai užsiblokuoja, kai girdi „dabar pasimokysim“. Daug geriau veikia žaidybinis kvietimas.
Pasakyk: „pažiūrėkim, ar pavyks padaryti iki galo.“ Arba: „noriu pamatyti, kaip tu sprendi.“ Vaikas gauna misiją, o misija skamba įdomiai.
Ir dar viena smulkmena: baigti laiku. Geriau sustoti, kai vaikui sekasi, nei kai jis jau pavargo. Tada kitą kartą jis grįš pats.
Kur čia telpa „žaislai nuo 3 metų amžiaus“
Kai žmonės ieško žaislai nuo 3 metų amžiaus, jie dažnai ieško dviejų dalykų: kad būtų įdomu ir kad būtų naudinga. Kantrybę lavinantys žaislai yra būtent tas variantas, kur nauda ateina per smalsumą. Vaikas nepajunta, kad jį kas nors „tvarko“. Jis tiesiog žaidžia, o kartu mokosi išbūti, kartoti, pabaigti.
Jei nori greito patarimo, rinkis žaislą, kuris turi aiškų tikslą, mažus žingsnius ir leidžia suklysti. Toks pasirinkimas dažniausiai pasiteisina. Ir tada po kelių savaičių pastebi keistą dalyką: vaikas rečiau meta, dažniau bando dar kartą. Ir namuose truputį daugiau ramybės, nors niekas specialiai „neauklėjo“.
