Gruodžio pradžia. Socialiniai tinklai užsipildo tobulomis eglutėmis. Harmoningos spalvos, profesionalus išdėstymas, kiekvienas žaisliukas savo vietoje. Ir tada pažvelgi į savąją – margą, eklektišką, su viskuo, ką per dvidešimt metų sukaupei.
Kur skirtumas? Ar tiesiog kai kurie žmonės gimę su kalėdinio dekoravimo genu?
Ne. Tiesiog yra principai, kuriuos profesionalai žino, o mes – atrandame metodų bandymu ir klaida.
Spalvų matematika
Pradėkime nuo pagrindo – spalvų. Čia slypi didžiausia paslaptis.
Trys spalvos maksimum. Tai auksinis dekoravimo skaičius. Daugiau – ir eglutė virsta cirko arena. Mažiau – gali atrodyti nuobodžiai, bet tai retai problema.
Klasikinės kombinacijos, kurios visada veikia: raudona ir auksinė – tradicija, šiluma, prabanga. Sidabrinė ir mėlyna – šaltis, elegancija, modernumas. Balta ir auksinė – skandinaviškas minimalizmas. Žalia ir raudona – retro, vaikiška, džiaugsminga.
Drąsesnės kombinacijos, kurios gali nustebinti: rožinė ir auksinė – šiuolaikiškas glamūras. Juoda ir auksinė – dramatiškas art deco. Violetinė ir sidabrinė – paslaptinga elegancija.
Kalėdiniai žaisliukai parduotuvėse sugrupuoti pagal spalvas ne be reikalo. Tai pagalba tiems, kurie nori kurti harmoningą vaizdą.
Dydžių hierarchija
Antras principas – dydžiai. Ir čia dauguma suklysta.
Dideli žaisliukai – eina arčiau kamieno, giliau į eglutę. Jie sukuria pagrindą, užpildo tuštumą, suteikia masės.
Vidutiniai – išsidėsto per vidurį, tarp šakų, matomi, bet ne dominuojantys.
Maži – ant šakų galų, arčiau žiūrovo akių. Jie suteikia detalumo, žaismingumo, užbaigia kompoziciją.
Jei visus žaisliukus sukabini ant išorinių šakų – eglutė atrodo „tuščia viduje”. Jei visus stumdi į vidų – niekas nemato tavo kolekcijos.
Proporcija: maždaug 50% vidutinių, 30% mažų, 20% didelių. Tai ne griežta taisyklė, bet orientyras.
Tekstūrų žaidimas
Vien spalvos ir dydžiai – dar ne viskas. Tekstūra prideda gylį.
Blizgūs žaisliukai – atspindi šviesą, kuria šventinę nuotaiką, bet per daug – ir eglutė atrodo kaip diskoteka.
Matiniai – ramūs, elegantiški, suteikia pusiausvyrą.
Aksominiai, gobeleno, vilnoniai – šiluma, jaukumas, rankų darbo pojūtis.
Permatomi, stikliniai – lengvumas, subtilumas, gražiai žaidžia su šviesa.
Idealus mišinys – apie 60% blizgių, 30% matinių, 10% kitų tekstūrų. Bet tai tik pradžios taškas – eksperimentuok.
Išdėstymo technika
Dabar – kaip fiziškai kabinti.
Spiralės metodas – pradedi nuo viršaus ir eini spirale žemyn. Kiekvienos spalvos žaisliukai išsidėsto tolygiai, nėra „dėmių”.
Trikampių metodas – įsivaizduoji trikampius ant eglutės paviršiaus. Kiekvienos spalvos žaisliukai sudaro trikampius, kurie tolygiai padengia visą eglutę.
Chaoso metodas – kabini kaip širdis sako. Veikia, jei turi gerą estetikos nuojautą. Neveikia, jei neturi.
Svarbiausias patarimas: kas kelias minutes – atitraukti ir pažiūrėti iš tolo. Iš arti matai atskirus žaisliukus. Iš tolo – bendrą vaizdą, kuris ir svarbu.
Girliandos: šviesa prieš formą
Girliandos – pirmas sluoksnis, dedamas prieš žaisliukus.
Į vidų ar į išorę? Jei nori švelnaus švytėjimo – giliau į šakas. Jei nori ryškaus efekto – arčiau išorės.
Kiek lempučių? Tradicinė taisyklė – šimtas lempučių kiekvienam eglutės aukščio metrui. Dviejų metrų eglutė – du šimtai lempučių minimum.
Spalva – šilta balta, šalta balta, spalvota? Šilta balta – klasika, tinka visoms spalvų schemoms. Šalta balta – moderniau, geriau su sidabriniais ir mėlynais atspalviais. Spalvota – retro arba vaikiška nuotaika.
Mirksėjimas – taip ar ne? Minimalistai sako ne. Vaikai sako taip. Kompromisas – kelios mirksėjimo programos, kur viena yra „be mirksėjimo”.
Viršūnė: karūnavimas
Eglutės viršūnė – tai taškas, kuris patraukia akį pirmiausia.
Žvaigždė – klasika, simbolika, tradicija.
Angelas – religinė prasmė, nostalgiška nuotaika.
Kaspinas – šiuolaikiška alternatyva, lengviau suderinti su spalvų schema.
Smailus antgalis – minimalistinis, elegantiškas.
Niekas – taip, kai kurie palieka tuščią. Modernistinis sprendimas.
Viršūnė turi derėti prie bendros spalvų schemos. Auksiniai žaisliukai – auksinė žvaigždė. Sidabriniai – sidabrinė. Logiška, bet dažnai pamirštama.
Kojų problema
Eglutės stovas – dažniausiai negražus. Plastikinis, metalinis, funkcionalus, bet estetiškai – ne.
Sprendimai: eglutės sijonas – audinio apskritimas, kuris uždengia stovą ir sukuria bazę. Pintinė arba medinė dėžė – eglutė „auga” iš gražaus indo. Dovanų kalnai – praktiška, nes vis tiek ten gulės dovanos.
Ką pasirinkti – priklauso nuo stiliaus. Tradiciniam – raudonas aksominis sijonas. Skandinaviškam – balta vilna arba linas. Moderniam – metalinė arba geometrinė forma.
Senosios ir naujosios kartos
Daugelis turi dvi žaisliukų kategorijas: seni, paveldėti, su istorija – ir nauji, nupirkti šiemet ar pernai.
Derinti juos – menas.
Vienas požiūris – atskirti. Seni – mažesnėje eglutėje ar ant šakos kambario kampe. Nauji – pagrindinėje eglutėje. Taip išsaugoma harmonija ir pagarba praeičiai.
Kitas požiūris – integruoti. Seni žaisliukai tampa akcentais tarp naujų. Jie išsiskiria, pasakoja istoriją, suteikia charakterio.
Trečias požiūris – seni kaip bazė, nauji kaip papildymas. Kiekvienais metais po kelis naujus, kurie dera prie senųjų. Per dešimtmetį susikuria unikali, asmeniška kolekcija.
Stiliaus nuoseklumas
Eklektika – teisėtas pasirinkimas. Bet jei nori harmonijos, reikia pasirinkti kryptį.
Tradicinis stilius – raudona, auksinė, žalia. Rutuliukai, kaspinai, saldainiai, Kalėdų seneliai. Gausa, šiluma, vaikystės prisiminimai.
Skandinaviškas – balta, pilka, natūralaus medžio atspalviai. Minimalizmas, gamtiniai elementai, ramybė.
Glamūras – auksinė, sidabrinė, rožinė. Blizgesys, kristalai, plunksnos. Daugiau yra daugiau.
Rustikalus – natūralios medžiagos, kraftinis popierius, džiovintos citrinų riekelės, cinamono lazdelės. Kaip iš kaimo trobos.
Modernistinis – geometrinės formos, metalas, stiklas. Minimali spalvų paletė, aiškios linijos.
Pasirink vieną ir jo laikykis. Bent jau vienai eglutei.
Paskutinis prisilietimas
Kai žaisliukai sukabinti, girliandos įjungtos – dar ne pabaiga.
Kaspinai – gali banguoti tarp šakų, užpildyti tuštumas, pridėti spalvos ir tekstūros.
Dirbtinis sniegas – ant šakų galų, sukuria žiemišką efektą. Bet dėmesio – labai lengva perdėti.
Gėlės ir uogos – dirbtinės puansetijos, raudonos uogos prideda apimties ir tradicijos pojūtį.
Natūralūs elementai – kankorėžiai, riešutai, cinamono lazdelės. Kvapas ir tekstūra.
Harmonija vs charakteris
Paskutinė mintis. Tobulai suderinta eglutė iš žurnalo – graži. Bet ar ji turi sielą?
Senas žaisliukas, kurį močiutė kabino prieš penkiasdešimt metų – gal neatitinka spalvų schemos. Bet jis pasakoja istoriją.
Vaikas padarė popierinį angelą darželyje – jis kreivas ir spalvos keistos. Bet jis yra šių metų Kalėdų dalis.
Suderinimas – tai įrankis. Tikslas – sukurti erdvę, kuri džiugina, kuri jaučiasi kaip namai, kuri turi prasmę.
Kartais tai reiškia tobulą harmoniją. Kartais – sąmoningą chaosą su meile. Abu variantai teisingi, jei rezultatas šildo širdį.
