Kiek elektros per metus pagamina 10 kW saulės elektrinė?

Saulės elektrinės vis dažniau tampa pagrindiniu sprendimu namų ūkiams, kurie siekia sumažinti išlaidas už elektrą ir tapti labiau nepriklausomais nuo rinkos kainų svyravimų. Tačiau prieš pasirenkant sistemos galingumą natūraliai kyla klausimas – kiek elektros realiai pagamina, pavyzdžiui, 10 kW saulės elektrinė? 

Atsakymas priklauso nuo kelių veiksnių: vietovės, stogo orientacijos, šešėliavimo ir net klimato sąlygų.

Vidutinė 10 kW elektrinės gamyba Lietuvoje

Pagal Energetikos ministerijos duomenis, Lietuvoje 1 kW saulės elektrinės per metus pagamina apie 1000–1050 kWh elektros energijos. Tai reiškia, kad 10 kW elektrinė teoriškai gali sugeneruoti 10 000–10 500 kWh elektros per metus.

Tai yra pakankamas kiekis ne tik vidutiniam namų ūkiui, bet ir papildomam poreikiui, pavyzdžiui, šilumos siurbliui ar elektromobilio krovimui. Lyginant su vidutiniu Lietuvos namų ūkiu, kuris per metus sunaudoja apie 3000–4000 kWh elektros, tokia elektrinė gali pagaminti net 2–3 kartus daugiau nei įprastas šeimos poreikis.

Sezoniniai skirtumai

Saulės elektrinės veikimas labai priklauso nuo metų laiko. Skirtumai tarp vasaros ir žiemos yra itin ryškūs.

• Vasarą (birželis–rugpjūtis) sugeneruojama apie 40 % visos metinės energijos, t. y. apie 4000 kWh. Vien birželio mėnesį 10 kW elektrinė gali pagaminti tiek, kiek per visą gruodį, sausį ir vasarį kartu sudėjus.
• Žiemą (gruodis–vasaris) sugeneruojama tik apie 5 % metinės gamybos ir tai būtų apie 500 kWh per tris mėnesius.
• Pavasarį ir rudenį – kartu sudaro likusius 55 % metinės generacijos, o ypač produktyvūs yra gegužė ir rugsėjis.

Toks pasiskirstymas rodo, kad žiemą elektrinė neužtikrina pilno aprūpinimo elektra, tačiau vasarą ji gamina perteklinius kiekius, kuriuos galima „sukaupti“ tinkle naudojantis neto apskaitos sistema.

Įtaką darantys veiksniai

Nors teorinis skaičius yra gana aiškus, reali 10 kW saulės elektrinės gamyba gali skirtis iki 10–20 %. Tam įtakos turi keli veiksniai.

• Stogo orientacija. Pietų kryptis užtikrina didžiausią efektyvumą, o rytų ar vakarų kryptys gali sumažinti gamybą apie 10–15 %.
• Stogo nuolydis. Idealiausias – apie 30–35°. Jei nuolydis labai mažas ar per didelis, gamyba gali mažėti.
• Šešėliavimas. Netoliese stovintys medžiai ar pastatai gali ženkliai sumažinti elektrinės našumą, ypač žiemą ir rudenį.
• Technologijos tipas. Naujausios dvipusiai (bifacial) moduliai gali padidinti gamybą 5–10 %, nes sugeria šviesą ir nuo žemės ar stogo atspindžius.

Praktinė nauda namų ūkiui

Pagaminus 10 000–10 500 kWh per metus, galima padengti didžiąją dalį ar net visą vidutinio namo energijos poreikį.

• Tipiniam namui be elektrinio šildymo. Tai sudaro daugiau nei dvigubą poreikį, todėl likusi dalis panaudojama per neto apskaitą.
• Namas su šilumos siurbliu. Metinis poreikis gali būti apie 6000–7000 kWh, tad 10 kW elektrinė jį pilnai padengtų ir dar liktų pertekliaus.
• Namas su elektromobiliu. Vieno elektromobilio metinis poreikis siekia apie 2000–3000 kWh, todėl kartu su buitimi reikėtų apie 9000–10 000 kWh. 10 kW sistema tokiu atveju yra optimalus pasirinkimas.

Atsipirkimas ir ilgalaikė perspektyva

Vidutinė 10 kW saulės elektrinės įrengimo kaina Lietuvoje siekia apie 10 000–12 000 eurų. Atsipirkimo laikotarpis (priklausomai nuo suvartojimo įpročių ir paramos programų (pvz., APVA kompensacijos)), dažniausiai yra 6–8 metai. Kadangi moduliai tarnauja 25–30 metų, investicija atsiperka kelis kartus.

Nors žiemą gamyba yra minimali, vasaros perteklius kaupiamas tinkle leidžia subalansuoti visų metų vartojimą, todėl 10 kW sistema yra ne tik patikimas energijos šaltinis, bet ir investicija, atsiperkanti kelis kartus per visą eksploatacijos laikotarpį.