Pjovimas lazeriu dažniausiai tampa tikslesniu pasirinkimu tada, kai reikia sudėtingo kontūro, smulkių elementų, siauro pjūvio ir gero rezultato nekontaktuojant su ruošiniu. Vis dėlto tikslumas priklauso nuo medžiagos, jos storio, įrangos ir proceso parametrų, todėl lazeris nėra universalus mechaninio pjovimo pakaitalas.
Sudėtinga geometrija – viena stipriausių lazerio pusių
Mechaniniam pjovimui reikalingas fizinis įrankis. Jo forma, skersmuo ir galimybė pasiekti tam tikras ruošinio vietas riboja kai kurias geometrijas. Lazerio spindulys šios mechaninės problemos neturi, todėl patogu pjauti mažus vidinius elementus, vingiuotus kontūrus, raides ir ornamentus.
Bekontaktis procesas reiškia ir tai, kad pjovimo įrankis mechaniškai nespaudžia ruošinio. Tai gali būti aktualu dirbant su plonesnėmis ar jautresnėmis medžiagomis.
Kada lazeris turi aiškų praktinį pranašumą?
Lazerinį procesą verta svarstyti, kai:
- detalėje yra daug smulkių ar sudėtingų kontūrų;
- reikia tiksliai atkartoti skaitmeninį brėžinį;
- viename lape išdėstoma daug skirtingų detalių;
- nepageidaujamas mechaninis įrankio kontaktas;
- dizainas dažnai keičiamas ir nenorima gaminti atskiro fizinio šablono.
Tokiomis aplinkybėmis https://www.engrave.lt/ aprašomas lazerinis pjovimas gali būti naudojamas medienai, fanerai, organiniam stiklui, popieriui, kartonui, audiniams ir kitoms su konkrečia lazerine sistema suderinamoms medžiagoms.
Kada mechaninis pjovimas vis tiek racionalesnis?
Lazerio tikslumas nereiškia, kad juo reikia pjauti viską. Labai storoms medžiagoms, tam tikriems metalams ar medžiagoms, kurios netinka konkrečiam lazerio tipui, mechaninis apdorojimas gali būti tinkamesnis. Be to, lazeris yra terminis procesas, todėl kai kurioms medžiagoms svarbu įvertinti šilumos poveikį pjūvio kraštui.
Pasirinkimą todėl turėtų lemti ne abstraktus klausimas, kuris metodas „tikslesnis“, o konkrečios detalės tolerancijos, medžiaga, storis, geometrija ir pageidaujama pjūvio krašto kokybė.
