Žmonės dažniausiai griebia automatinį matuoklį, nes jis greitas ir padaro viską pats. Tačiau kartais gydytojas pažiūri į tavo ranką, į istoriją, į tai, kaip tiksliai reikia sekti būklę, ir pasako: „Tau geriau tiktų mechaninis kraujospūdžio matuoklis.“ Iš pradžių tai skamba kaip žingsnis atgal, tarsi grįžtum į laikus, kai viską darydavo tik medikai. O vis dėlto yra situacijų, kuriose mechaninis prietaisas suteikia saugesnį rezultatą.
Aš pats pirmą kartą su tuo susidūriau, kai mano tėtis po ilgesnio gydymo pradėjo stebėti kraujospūdį namuose. Automatinis modelis rodė skaičius, kurie kaskart šokinėjo, ir iš to tiesiog buvo neįmanoma suprasti, kaip jis jaučiasi iš tikrųjų. Tik tada gydytoja pasakė, kad kai kuriems žmonėms tikslesnis yra mechaninis kraujospūdžio matuoklis, nes jis nereaguoja į rankos drebėjimą ar ritmą.
Kai širdies ritmas nėra tolygus
Jeigu žmogus turi permušimų, ritmo sutrikimų ar tiesiog jaučia, kad ritmas kartais „užstringa“, automatinis matuoklis neretai pasimeta. Jis skaičiuoja pagal impulsų seką, o kai ta seka nelygi, prietaisas tiesiog priima klaidingus signalus ir pateikia visiškai kitą rezultatą, nei turėtų būti.
Gydytojai tokiais atvejais dažniau siūlo mechaninius matuoklius, nes žmogus klausosi ritmo pats, o ne aparatas. Tai suteikia kitokį tikslumo lygį, ypač tiems, kurie stebi būseną kasdien.
Kai ranka labai plona arba labai stambi
Kartais manoma, kad visur tinka vienas manžetės dydis. Bet realybė tokia, kad per siaura arba per plati manžetė gali sugadinti matavimą. Automatiniai kraujospūdžio matuokliai dažnai turi tik vieną standartinį dydį, todėl žmogui su kitokiu rankos apimties santykiu rezultatai būna klaidingi.
Mechaninis matuoklis šioje situacijoje turi didelį pranašumą, nes jam galima parinkti manžetę, kuri geriau atitinka rankos dydį. Tai aktualu ir vaikams, ir žmonėms su itin stambesnėmis rankomis.
Kai žmogui reikia mokytis stebėti savo kūną
Kai mano tėtis pradėjo bandyti mechaninį matuoklį, jis iš pradžių buvo toks sutrikęs, kad net norėjo viską mesti. Bet po kelių kartų jis pradėjo girdėti tą toną, pajusti tą momentą, kai reikia užfiksuoti skaičių, ir viskas susidėliojo. Vėliau net sakė, kad su mechaniniu labiau pasitiki, nes jaučia, kaip jo kūnas reaguoja.
Gydytojai sako, kad mechaninis kraujospūdžio matuoklis dažnai rekomenduojamas žmonėms, kurie turi nuolat stebėti būseną po rimtesnių sveikatos problemų. Tokiais atvejais tikslumas svarbesnis nei patogumas.
Kai reikia išvengti matuoklio „išsigąstamų“ klaidų
Automatiniai kraujospūdžio matuokliai turi savybę sureaguoti į kiekvieną drebėjimą, mintį, mažesnį judesį ar įtemptą raumenį. Dažnai net pats aparatas parodo klaidą ir reikia kartoti matavimą kelis kartus. Tai žmones vargina, ypač kai matavimas atliekamas kelis kartus per dieną.
Mechaniniai matuokliai šiame kontekste kur kas stabilesni. Gydytojas ar pats žmogus gali ramiai išgirsti momentą, kuriame reikia sustoti, ir rezultatas būna aiškus, be kelių bandymų.
Kuriuos kraujospūdžio matuoklius verta žiūrėti pirmiausia?
Nors daug kas renkasi automatinius modelius dėl patogumo, situacijos, kuriose reikia tikslumo, atveda prie mechaninių. Jie reikalauja truputį įgūdžio, bet atsidėkoja patikimesniu rezultatu. Kraujospūdžio matuokliai apskritai gali atrodyti paprasti, bet kai skaičiai lemia, ar žmogus jausis saugiai, pasirinkimas tampa kur kas svarbesnis.
Mechaninis kraujospūdžio matuoklis rekomenduojamas tuomet, kai:
- yra ritmo sutrikimų
- rankos apimtis netelpa į standartines manžetes
- reikia didesnio tikslumo po rimtesnių sveikatos problemų
- automatinis prietaisas nuolat pateikia klaidas
Galiausiai viskas priklauso nuo to, kaip jautriai žmogaus kūnas reaguoja į impulsus, ritmą ar įtampą. Jei gydytojas siūlo mechaninį, vadinasi jis mato daugiau nei aparatas gali suprasti. O kai tikslumas yra prioritetas, mechaninis modelis tampa patikimu pasirinkimu, net jeigu iš pradžių atrodo, kad jis reikalauja truputį daugiau kantrybės.
