Paulius neturėjo jokių rimtų sveikatos bėdų. Jam 29, dirba iš namų, mityba – padori, sportuoja tris kartus per savaitę. Tačiau kiekvieną rytą atsikėlęs jautėsi lyg po bemiegės nakties. Vakare vos ištempdavo iki 21 val., o savaitgaliais snausdavo net po kelis kartus. Jo kraujo tyrimai – geri. Gydytojas tik pasakė: „Gal stresas“. Bet Paulius jautė – kažkas ne taip.
Ir jis buvo teisus. Tikroji priežastis slypėjo ten, kur daugelis net neieško – energijos balanso sutrikime, kuris nėra matomas paprastu kraujo tyrimu.
Kai nuovargis tampa nuolatine būsena
Yra žmonių, kurie kasdieną jaučiasi išsekę, nors miega pakankamai ilgai. Jie nepamena, kada paskutinį kartą atsibudo su noru veikti. Ir tai nebūtinai depresija. Labai dažnai šis jausmas slepia gilesnius organizmo procesų trikdžius.
Pavargusius žmones jungia vienas dalykas – jie pradeda galvoti, kad tai tiesiog jų normalus ritmas. Kad gyvenimas visus išvargina. Kad „visi dabar taip jaučiasi“. Bet nuovargis, kuris nepraeina, neturėtų būti kasdienybės dalis.
Kas iš tikrųjų gali sekinti?
Priežasčių – ne viena. Ir jos dažnai nesusijusios su tuo, kiek valandų miegate.
Žemas geležies kiekis – net jei neturite anemijos, geležies stoka gali mažinti deguonies tiekimą į audinius, todėl kūnas jaučiasi apsnūdęs.
Per didelis cukraus svyravimas – jei jūsų diena prasideda kava ir bandele, o pietums suvalgote greitą maistą, cukraus šuoliai ir kritimai palieka jus išsekusį.
Skydliaukės lėtumas – vos vos per mažas hormonų kiekis gali reikšmingai sumažinti energijos lygį. Tai dažnai pamirštama, ypač jauniems.
Vitaminų B12 ar D trūkumas – šie vitaminai tiesiogiai veikia nuotaiką, energiją ir net miego kokybę.
Paslėptas uždegimas organizme – kai kurias ligas organizmas kovoja tyliai, be temperatūros ar skausmo, bet vis tiek pavargsta.
O kai viskas susideda – nuovargis tampa fonu, kurio neįmanoma išjungti.
Tikrinti ne tik miegą, bet ir save
Verta užduoti sau paprastus klausimus: ar pabundu pailsėjęs? Ar dienos metu galiu susikaupti? Ar nereikia miego stimuliuoti saldumynais ar kava?
Jei nors vienas atsakymas – „ne“, verta susimąstyti. Ne visada reikia rimtų tyrimų. Kartais užtenka pakoreguoti dienos ritmą, peržiūrėti, kaip ir kada valgote, kiek judate, kiek žiūrite į ekraną prieš miegą.
Bet kartais – reikalingas gydytojo žvilgsnis giliau. Tokiais atvejais verta pasidomėti temomis, apie kurias dažnai rašo medicinosnaujienos.lt – čia galima rasti ne reklamas, o realią, patikimą informaciją, kurios dažnai nepristato šeimos gydytojai.
Energija grįžta, kai išmoksti ją saugoti
Paulius pakeitė kelis mažus dalykus: atsisakė kavos tuščiu skrandžiu, įtraukė daugiau baltymų į pusryčius, vakare vengė ekranų. Po dviejų savaičių atsibudo be žadintuvo ir pirmą kartą per pusmetį – nejausdamas sunkumo.
Kai atimi iš savęs energiją – kūnas tampa šnopuojančiu varikliu, kurį tenka tempti. Bet kai išmoksti jos netausoti, o laikyti prioritetu – atsiranda jėgų, kurių manei nebeturįs.
Gal ir tavo pavargimas nėra tinginystė. Gal tai tiesiog signalas, kad laikas sustoti ir išgirsti save.