Kiekviename daugiabutyje ateina laikas, kai tenka nuspręsti: ar pasitikėti samdytu administratoriumi, ar patiems susiburti į bendriją. Dideliuose namuose toks sprendimas dažniausiai atrodo savaime suprantamas. O štai mažesniuose namuose, kur yra kelios laiptinės ir visi gyventojai vieni kitus pažįsta, klausimas tampa daug aštresnis. Ar verta imtis papildomų pareigų?
Teisinė pusė – ribų nėra
Įstatymai leidžia steigti bendriją net tada, kai name yra vos kelios dešimtys butų. Tai reiškia, kad mažo namo gyventojai turi tokią pačią teisę kaip ir didelių daugiabučių savininkai. Bendrijos steigimas nėra ribojamas laiptinių skaičiumi ar butų dydžiu. Jei žmonės nori tvarkytis patys – kelias atviras.
Svarbiausia, kad būtų surinktas reikalingas pritarimas. Paprastai organizuojamas susirinkimas, kurio metu gyventojai sprendžia, ar steigti bendriją, kas taps pirmininku, kaip bus tvarkoma buhalterija.
Kodėl bendrija gali būti naudinga net mažam namui
Patirtis rodo, jog mažesniuose namuose bendrija suteikia daugiau kontrolės ir aiškumo. Gyventojai patys priima sprendimus, kur bus skiriami pinigai, o ne laukia, kol administratorius pasiūlys savo variantą.
Dar vienas pliusas – finansai. Kai darbai perkami tiesiogiai, dažnai pavyksta sutaupyti. Administratoriai neretai dirba su nuolatiniais rangovais, o jų kainos ne visada mažiausios. Tuo tarpu bendrija gali ieškoti pigesnių, bet patikimų paslaugų teikėjų.
Praktinės situacijos, kuriose bendrija padeda
- Kai reikia skubiai sutvarkyti stogą – bendrija gali greitai sušaukti gyventojų susirinkimą ir priimti sprendimą. Administratorius tokiais atvejais dažnai vilkina, nes turi derinti formalumus.
- Kai gyventojai nori investuoti į laiptinės atnaujinimą – bendrija nusprendžia, kaip paskirstyti lėšas, ir pasirenka darbus pagal savo prioritetus.
- Kai kalba eina apie kiemo priežiūrą – bendrija gali nusamdyti vietinį žmogų, kuris žolę nupjaus už mažesnę kainą nei oficiali įmonė.
Iššūkiai, kurių nereikėtų nuvertinti
Žinoma, bendrija nėra vien privalumai. Ji reikalauja atsakingų žmonių. Reikia pirmininko, kuris nebijotų imtis atsakomybės, buhalterio ar bent jau žmogaus, kuris tvarkytų dokumentus. Tai darbas, kuris atima laiko. Jei name gyvena tik vyresni žmonės arba nėra norinčių aktyviai dalyvauti, bendrija gali virsti našta.
Todėl svarbu įvertinti, ar yra žmonių, pasirengusių prisiimti šį vaidmenį. Jei tokių atsiranda, nauda dažniausiai nusveria rūpesčius.
Kur rasti daugiau informacijos?
Prieš žengiant pirmą žingsnį verta pasidomėti, kaip tiksliai vyksta procesas. Naudingų patarimų ir praktinės informacijos, kaip steigti bendriją, rasite https://www.housecare.lt/. Ten aprašyti visi žingsniai – nuo dokumentų iki galimų klaidų, kurias daro gyventojai.
Mažas namas su keliomis laiptinėmis nėra kliūtis turėti bendriją. Priešingai – tai gali tapti stiprybe. Tokia struktūra leidžia gyventojams patiems spręsti, kiek mokėti už darbus, kokia tvarka juos atlikti ir kas už juos atsakys. O svarbiausia – kiekvienas žino, kur keliauja jų pinigai.
