2022-aisiais pasaulio centriniai bankai nupirko 1 136 tonas aukso – daugiausiai per pastaruosius 55 metus. 2023-aisiais tendencija tęsėsi: dar 1 037 tonos. 2024-aisiais ir 2025-aisiais tempas nesulėtėjo. Kai institucijos, turinčios geriausius ekonomistus ir analitikus pasaulyje, masiškai kaupia vieną konkretų turtą – verta paklausti, kodėl.
Kas vyksta
Didžiausi pirkėjai – Kinijos liaudies bankas, Indijos rezervų bankas, Turkijos centrinis bankas ir Lenkijos nacionalinis bankas. Kiekvienas iš jų turi savo priežastis, bet visos jos susiveda į vieną vardiklį: pasitikėjimo JAV doleriu mažėjimas.
Dešimtmečius doleriais denominuoti aktyvai – JAV iždo obligacijos – buvo laikomi saugiausiu turtu pasaulyje. Tačiau po Rusijos užsienio rezervų įšaldymo 2022-aisiais daugelis šalių suprato, kad doleriais laikomi aktyvai gali tapti politiniu ginklu. Auksas tokios rizikos neturi – jo neįmanoma įšaldyti, sankcionuoti ar nuvertinti vieno vyriausybės sprendimo.
Skaičiai, kurie keičia žaidimo taisykles
Kinija nuo 2022-ųjų pradžios padidino savo aukso atsargas daugiau nei 300 tonų. Oficialiai deklaruojama Kinijos aukso dalis rezervuose – apie 5 proc. Tačiau daugelis analitikų mano, kad realus skaičius gerokai didesnis, nes dalis aukso perkama per nedeklaruojamus kanalus.
Lenkija – artimiausia Lietuvai pavyzdys. Lenkijos nacionalinis bankas nuo 2018-ųjų beveik padvigubino aukso atsargas ir viešai paskelbė tikslą turėti 20 proc. rezervų aukse. Šiuo metu jau pasiekta apie 15 proc.
Kas tai reiškia paprastam žmogui? Kai centriniai bankai perka – investicinio aukso kaina kyla. Ne spekuliaciškai, o struktūriškai – nes paklausa didėja, o aukso gavyba pasaulyje auga vos 1–2 proc. per metus. Tai fundamentalus disbalansas, kuris ilgalaikei kainai reiškia tik vieną kryptį.
De-dolarizacija: ne teorija, o vykstantis procesas
BRICS šalys (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, PAR ir nauji nariai) atvirai kuria alternatyvias prekybos sistemas, mažinančias priklausomybę nuo dolerio. Tarpusavio prekyba vietinėmis valiutomis auga kasmet. Ir kiekviename tokiame susitarime auksas figūruoja kaip „neutralus tarpininkas” – turtas, kurį pripažįsta visos pusės.
Tai nereiškia, kad doleris žlugs. Bet tai reiškia, kad jo monopolis kaip vienintelės pasaulinės atsargų valiutos – baigiasi. Ir toje naujoje tvarkoje auksas užima vis svarbesnę vietą.
Ką tai reiškia lietuviui su 5 000 eurų santaupomis
Gali atrodyti, kad centrinių bankų sprendimai – kažkur toli, dideliems žaidėjams. Bet grandinė trumpesnė nei manote.
Centriniai bankai perka auksą → paklausa auga → kaina kyla → eiliniam investuotojui, nusipirkusiam auksą anksčiau, turto vertė didėja. Ir atvirkščiai: kas laukia – perka brangiau.
Per pastaruosius penkerius metus auksas eurais pabrango daugiau nei 80 proc. Kas 2021-aisiais nusipirko 10 gramų aukso luitą už ~500 eurų, šiandien turi turtą, vertą virš 1 200 eurų. Nedarydamas nieko – tiesiog laikydamas.
Ar dar ne per vėlu
Šį klausimą žmonės užduoda nuo 2005-ųjų, kai aukso uncija kainavo 450 dolerių. Ir nuo 2010-ųjų (1 200 dolerių). Ir nuo 2020-ųjų (1 700 dolerių). Kaskart atrodė „per brangu” – ir kaskart kaina tęsė kilimą.
Analitikai nesutaria dėl trumpalaikių prognozių, tačiau ilgalaikiai faktoriai – de-dolarizacija, centrinių bankų pirkimai, ribota gavyba, geopolitinė įtampa – rodo, kad struktūrinė aukso paklausa nesumažės. O kas nesumažėja – neatpinga.
Supratimas, kaip investuoti į auksą nėra privilegija profesionalams. Tai prieinamas ir aiškus procesas, kuriam nereikia nei finansų diplomo, nei didelės pradinės sumos. Reikia tik noro suprasti, kas vyksta pasaulyje – ir veikti, kol kiti dar tik svarsto.
