Už sniego valymą prie daugiabučio atsako tas, kas valdo namui priskirtą žemės sklypą: bendrija, jungtinės veiklos sutartimi veikiantys savininkai arba administratorius. Jei sklypas nesuformuotas, kiemą Vilniuje prižiūri savivaldybė, o už sniegą ir varveklius ant stogo visada atsako pastato savininkai ir valdytojas.
Kas valo kiemą, kai sklypas suformuotas, ir kas, kai ne?
Atsakymą lemia ne tai, kas gyvena name, o tai, ar namui suformuotas žemės sklypas. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas bendrijos pirmininkui paveda rūpintis bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimu ir tvarkymu. Kai namą administruoja įmonė, ji, kaip nurodo Kauno miesto savivaldybė, organizuoja ne tik namo techninę priežiūrą, bet ir patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą.
Kai sklypas nesuformuotas, atsakomybė tenka kitam. Vilniaus savivaldybės atstovas 2019 m. LRT aiškino, kad savivaldybė atsako už tuos daugiabučių kiemus, kuriuose nėra suformuoti sklypai ir jų neprižiūri priskirti namų administratoriai. Tokių kiemų stovėjimo aikšteles ir įvažiavimus pagal savivaldybės užsakymą valo teritorijų tvarkytojai. Savivaldybės atsakomybei priskiriami ir šaligatviai prie gatvių bei daugiabučių kiemuose, kur sklypai nesuformuoti. Trumpai atsakomybę galima suskirstyti taip:
- suformuotas sklypas ir veikia bendrija: valymą organizuoja bendrijos pirmininkas;
- suformuotas sklypas ir namą valdo administratorius: valymą organizuoja administratorius;
- sklypas nesuformuotas: kiemą tvarko savivaldybės samdomi teritorijų tvarkytojai;
- sniegas ir varvekliai ant stogo: visada atsako pastato savininkai ir valdytojas.
Sniegas ant stogo ir šaligatviuose: ką daro valdytojas
Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad už varveklių ir sniego šalinimą nuo pastatų stogų yra atsakingi pastatų savininkai ir valdytojai, nepriklausomai nuo pastato dydžio ar paskirties. Nevykdant šios pareigos gali būti skiriama administracinė bauda iki 600 eurų. Jei krintantis sniegas ar varveklis apgadintų kitų turtą ar sužalotų žmogų, atsakomybė tektų pastato savininkams ar valdytojams, kurie turėtų ir atlyginti žalą.
Sniegą nuo stogo reikia šalinti saugiai. Savivaldybės pranešime valdytojams nurodoma organizuojant šiuos darbus aptverti pavojingą teritoriją, o nuo stogo nuvalytą sniegą ir varveklius nepalikti ant šaligatvių ar važiuojamosios kelio dalies. Kitaip sniegas tik persikelia ten, kur trukdo praeiviams ir automobiliams. Aptvėrimas svarbus ir dėl atsakomybės: jei jo nėra, o nuo stogo krintantis sniegas sužaloja praeivį, valdytojui bus sunku įrodyti, kad buvo imtasi priemonių pavojui išvengti.
House Care teritorijos priežiūros paslaugoje žiemą numatytas sniego valymas nuo šaligatvių ir jų barstymas druskos bei smėlio mišiniu arba ledo tirpikliu, valomos ir aikštelės. Vis dėlto žiemos darbai yra tik dalis to, ką apima teritorijų tvarkymas: kitais sezonais pjaunama veja, grėbiami lapai, prižiūrimi suoliukai ir šiukšlių dėžės.
Ką daryti, jei kiemas nenukastas ar ant stogo kaba varvekliai?
Pradėkite nuo to, ar namui suformuotas žemės sklypas: tai galima sužinoti iš administratoriaus ar bendrijos pirmininko. Jei sklypas suformuotas, pretenziją reikia teikti tam, kas namą valdo, o jei sklypo nėra ir administratorius kiemo neprižiūri, kreiptis į savivaldybę.
Pastebėję pavojingai kabančius varveklius ar sniego sankaupas, gyventojai raginami apie tai pirmiausia pranešti pastato valdytojui, administratoriui ar savininkų bendrijai. Pranešimą saugiau siųsti raštu ar el. paštu su nuotrauka, kad liktų įrodymas, kada apie pavojų buvo pranešta. Jei po pranešimo niekas nesikeičia, verta kreiptis į savivaldybę, nes ji prižiūri, kaip laikomasi miesto tvarkymo ir švaros taisyklių.
Jei kiemą valo bendrijos samdomas rangovas, valymo dažnumą, barstymą ir sniego išvežimą verta aiškiai aprašyti sutartyje. Po didelio snygio ginčai dažniausiai kyla būtent dėl to, per kiek laiko kiemas turi būti nuvalytas ir kur dėti sniegą, kai jo nebėra kur sustumti.