Paskolos pasiūlyme akys dažnai sustoja ties tuo skaičiumi, kuris atrodo lengviausiai suprantamas. 145 eurai per mėnesį skamba geriau nei 190 eurų. Sprendimas, regis, paprastas: kam mokėti daugiau, jei galima mokėti mažiau? Vis dėlto būtent mėnesio įmoka gali sukurti klaidingą įspūdį apie tikrąją paskolos kainą.
Žmogui, kuris ieško, kur siūloma pigiausia vartojimo paskola, verta atsispirti norui pasiūlymus vertinti pagal vieną skaičių. Mažesnė įmoka gali reikšti ilgesnį grąžinimo laiką, o per jį susikaupia daugiau palūkanų ir kitų sutartyje numatytų išlaidų. Todėl paskola, kuri kiekvieną mėnesį mažiau spaudžia piniginę, nebūtinai kainuos mažiausiai.
Mažesnė įmoka dar nepasako, kiek kainuos paskola
Įsivaizduokime žmogų, kuriam reikia pinigų būsto remontui. Jis gauna du pasiūlymus tai pačiai sumai. Viename mėnesio įmoka didesnė, tačiau paskola grąžinama greičiau. Kitame kas mėnesį mokėti lengviau, bet įsipareigojimas tęsiasi gerokai ilgiau. Jei žmogus žiūri tik į artimiausio mėnesio biudžetą, antras variantas natūraliai atrodo malonesnis.
Problema pasimato suskaičiavus visą grąžinamą sumą. Ilgesnis terminas gali sumažinti mėnesio naštą, tačiau paskolos kaina dėl to gali išaugti. Skirtumas, kuris vieną mėnesį atrodo nedidelis, per kelerius metus gali virsti nemenka suma.
Todėl prieš renkantis verta sau užduoti paprastą klausimą: kiek eurų iš viso grąžinsiu už pasiskolintą sumą? Šis skaičius leidžia daug greičiau pamatyti, ar patraukli mėnesio įmoka iš tiesų reiškia gerą pasiūlymą.
Reklamuojamos palūkanos irgi gali patraukti per daug dėmesio
Kitas skaičius, prie kurio lengva sustoti, yra palūkanų norma. Natūralu manyti, kad kuo ji mažesnė, tuo paskola pigesnė. Vis dėlto kredito pasiūlyme gali būti sutarties sudarymo, administravimo ar kitų mokesčių, todėl vertinti paskolos kainą tik pagal palūkanas nėra pakankama.
Dėl šios priežasties verta žiūrėti į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą ir bendrą vartotojo mokamą sumą. Šie rodikliai padeda įvertinti daugiau su kreditu susijusių išlaidų ir palyginti skirtingus pasiūlymus panašiomis sąlygomis.
Svarbus žodis čia yra „panašiomis“. Jei viename pasiūlyme pasirinkote trejų metų terminą, o kitame šešerių, vien palyginti mėnesines įmokas nepakaks. Norint suprasti kainų skirtumą, paskolos sumą ir terminą verta laikyti vienodus.
Pigiausia paskola nebūtinai bus patogiausia jūsų biudžetui
Čia atsiranda įdomus paradoksas. Trumpesnio termino paskola gali kainuoti mažiau per visą laikotarpį, tačiau jos mėnesio įmoka bus didesnė. Jei dėl tokios įmokos kiekvieno mėnesio pabaigoje sąskaitoje beveik nieko nelieka, pigesnis kreditas gali sukelti nemalonų finansinį spaudimą.
Tarkime, žmogus pasirenka didesnę įmoką norėdamas kuo greičiau atsiskaityti. Po kelių mėnesių sugenda automobilis, ateina didesnės būsto išlaidos ir staiga prireikia dar vieno kredito. Sutaupyti palūkanų nebeatrodo toks geras laimėjimas, jei dėl pernelyg įtempto biudžeto atsiranda nauja skola.
Dėl to geriausias variantas dažniausiai yra ne ekstremumas, o balansas. Įmoka turi leisti paskolą grąžinti per racionalų laiką, tačiau po jos sumokėjimo biudžete turėtų likti vietos kasdienėms išlaidoms ir finansiniam rezervui.
Keliolika minučių prieš sutartį gali būti vertos šimtų eurų
Didžiausias pranašumas skolinantis atsiranda dar prieš pasirašant sutartį, nes tuo metu galima lyginti ir atsisakyti netinkamo pasiūlymo. Gavus kelis variantus verta nustatyti vienodą norimą sumą bei terminą ir tik tada žiūrėti, kuo skiriasi jų bendra kaina.
Jeigu vienas kredito davėjas siūlo mažesnę mėnesio įmoką, verta išsiaiškinti kodėl. Gal pasirinktas ilgesnis terminas, skiriasi palūkanos ar taikomi kitokie mokesčiai. Kai suprantate priežastį, pasiūlymas tampa kur kas lengviau įvertinamas.
Pigiausia vartojimo paskola nėra ta, kurios reklamoje matote mažiausią skaičių. Jos kainą parodo visa sutartis ir suma, kurią teks grąžinti. O jei du pasiūlymai iš pirmo žvilgsnio atrodo beveik vienodi, verta neskubėti. Kartais keli papildomi skaičiavimai prieš pasirašant sutartį leidžia piniginėje palikti kur kas daugiau nei tikėjotės.
