Daugelis būsto savininkų su energinio naudingumo sertifikatu susiduria netikėtai – dažniausiai tada, kai jau sutarta dėl pardavimo kainos ir suplanuotas vizitas pas notarą. Tuomet paaiškėja, kad dokumento nėra, o jį reikia turėti. Kad tokių netikėtumų būtų mažiau, verta iš anksto suprasti, ką šis dokumentas iš tikrųjų rodo, kada jis privalomas ir ko reikia jo parengimui.
Kas yra energinio naudingumo sertifikatas
Energinio naudingumo sertifikatas – tai oficialus dokumentas, kuriame įvertinamas pastato arba jo dalies energinis efektyvumas. Paprastai tariant, jis parodo, kiek energijos reikia tam, kad pastate būtų palaikomos normalios gyvenimo sąlygos: patalpos būtų šildomos, vėdinamos, o gyventojai turėtų karšto vandens.
Svarbu suprasti, kad tai nėra pastato kokybės ar būklės pažymėjimas. Sertifikatas nevertina, ar sienos nutinkuotos, ar virtuvė atnaujinta, ar stogas neseniai perdengtas nauja danga. Jis vertina energinį pastato paveikslą: kokios yra atitvaros, kokie langai, kaip pastatas šildomas, kaip vėdinamos patalpos ir kaip ruošiamas karštas vanduo.
Būtent todėl neretai nutinka, kad vizualiai gražus, ką tik suremontuotas namas gauna gana žemą klasę. Vidaus apdaila energijos suvartojimo nemažina – ją mažina šiltinimas, sandarumas, langai ir efektyvi inžinerinė įranga.
Ką reiškia energinio naudingumo klasė
Sertifikate nurodoma pastato energinio naudingumo klasė. Skalė prasideda nuo A++ ir baigiasi G. Aukštesnė klasė reiškia mažesnį energijos poreikį, žemesnė – didesnį.
Klasei įtaką daro:
- sienų, stogo, grindų ir pamatų šiluminės savybės;
- langų ir lauko durų charakteristikos;
- pastato sandarumas;
- šildymo sistema ir jos efektyvumas;
- vėdinimo sprendimas;
- karšto vandens ruošimo būdas;
- anksčiau atlikti modernizavimo darbai.
Vertinama ne viena atskira detalė, o visas pastato energinis vaizdas. Todėl pakeisti vien langus ir tikėtis, kad klasė pašoks per kelias pakopas, dažniausiai nerealu.
Dažniausios situacijos, kai pastato savininkui prireikia energinio naudingumo sertifikato.
Kada energinio naudingumo sertifikato prireikia
Parduodant pastatą ar jo dalį
Tai dažniausia situacija. Sudarant sandorį pas notarą dokumentas turi būti parengtas ir galiojantis. Pirkėjui jis suteikia objektyvios informacijos – iš klasės galima susidaryti vaizdą, kokių šildymo sąnaudų tikėtis.
Praktikoje sertifikatas dažnai užsakomas paskutinę akimirką. Tai nėra pati protingiausia taktika: jeigu paaiškėja, kad trūksta kadastro bylos ar kitų duomenų, sandoris gali užstrigti be aiškios priežasties.
Išnuomojant būstą
Sudarant naują nuomos sutartį taip pat gali prireikti dokumento, patvirtinančio pastato energinę klasę. Nuomininkui tai naudinga informacija, nes komunalinės sąskaitos tiesiogiai priklauso nuo pastato energinių savybių.
Priduodant naujos statybos pastatą
Statybos užbaigimo procedūroje energinio naudingumo sertifikatas yra vienas iš dokumentų, patvirtinančių, kad pastatas atitinka jam keliamus reikalavimus. Šiuo atveju dokumentui parengti reikia daugiau techninės informacijos nei parduodant seną namą, nes skaičiavimai turi atitikti faktinę statybos situaciją ir projektą.
Teikiant paraišką modernizavimo paramai
Kai planuojama pasinaudoti valstybės parama individualaus namo atnaujinimui, esamos būklės sertifikatas užfiksuoja atskaitos tašką – kokia buvo pastato klasė prieš darbus. Po darbų parengiamas naujas sertifikatas, kuris parodo pasiektą rezultatą. Be šių dviejų dokumentų įrodyti pasiektą pagerėjimą praktiškai neįmanoma.
Kiek galioja energinio naudingumo sertifikatas
Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja 10 metų nuo išdavimo dienos. Tai reiškia, kad prieš užsakant naują dokumentą pirmiausia verta pasitikrinti, ar objektas jau neturi galiojančio sertifikato – tokių atvejų pasitaiko dažnai, ypač jeigu būstas buvo pirktas prieš kelerius metus arba anksčiau nuomotas.
Galiojantys sertifikatai registruojami ir skelbiami viešame registre, todėl patikrinti nesudėtinga. Jeigu galiojantis dokumentas jau yra, naujo užsakyti nereikia – nebent pastatas per tą laiką buvo iš esmės modernizuotas ir savininkas nori parodyti realiai pasiektą aukštesnę klasę.
Atskirai verta atkreipti dėmesį, kad po didesnių atnaujinimo darbų senasis sertifikatas nustoja atspindėti tikrovę. Formaliai jis dar gali galioti, tačiau parduodant atnaujintą namą su pasenusiu dokumentu savininkas paprasčiausiai praranda argumentą derybose.
Kokių dokumentų reikia sertifikatui parengti
Konkretus sąrašas priklauso nuo objekto, tačiau dažniausiai reikia:
- Registrų centro išrašo apie nekilnojamąjį daiktą;
- kadastro bylos arba patalpų plano;
- duomenų apie statybos metus ir bendrąjį bei naudingąjį plotą;
- informacijos apie šildymo būdą ir karšto vandens ruošimą;
- pastato nuotraukų iš visų keturių pusių;
- žinių apie atliktus atnaujinimo darbus – kada keisti langai, ar šiltintos sienos, stogas, pamatai.
Naujos statybos arba aukštesnių klasių objektams papildomai prireikia projekto, statybinių medžiagų ir langų eksploatacinių savybių deklaracijų, šildymo bei vėdinimo įrangos dokumentacijos. Kuo daugiau dokumentų surenkama iš karto, tuo mažiau papildomų klausimų kyla vėliau ir tuo greičiau parengiamas rezultatas.
Kai kuriais atvejais pakanka dokumentų ir nuotraukų, tačiau sudėtingesnėse situacijose gali prireikti papildomo objekto įvertinimo. Nuodugniau apie visą procesą ir reikalingus duomenis paaiškinama puslapyje energinio naudingumo sertifikatas, kur surinkta praktinė informacija skirtingoms situacijoms.
Dažniausios klaidos
Didžiausia klaida – dokumentą prisiminti tą pačią savaitę, kurią planuojamas sandoris.
Kitos pasikartojančios klaidos:
- Manoma, kad remontas pakelia klasę. Vidaus apdaila energijos suvartojimui įtakos beveik neturi. Klasę kelia šiltinimas, langai, sandarumas ir šildymo sprendimai.
- Nepatikrinama, ar sertifikatas jau yra. Užsakomas naujas dokumentas, nors galiojantis jau parengtas ir įrašytas į registrą.
- Pateikiami netikslūs plotai. Jeigu duomenys neatitinka kadastro bylos, dokumentą tenka tikslinti.
- Pamirštami atlikti darbai. Savininkas nepamini, kad prieš penkerius metus buvo apšiltintas stogas – o tai realiai keičia rezultatą.
- Neišsaugomos medžiagų deklaracijos. Naujos statybos atveju be jų sunku pagrįsti aukštesnę klasę.
Kiek laiko užtrunka parengimas
Įprastai dokumentas parengiamas per kelias darbo dienas, o sudėtingesniais atvejais terminas gali siekti iki dviejų savaičių. Trukmė priklauso ne tiek nuo pastato dydžio, kiek nuo to, kiek dokumentų savininkas turi paruošęs. Kai reikia laukti kadastro bylos ar ieškoti senų deklaracijų, procesas natūraliai ilgėja.
Todėl planuojant pardavimą praktiška dokumentą užsakyti tada, kai skelbimas dar tik ruošiamas – ne tada, kai jau suderinta sandorio data.
Kuo skiriasi buto ir individualaus namo vertinimas
Nors dokumentas vadinasi vienodai, buto ir namo atvejai praktiškai skiriasi.
Vertinant butą daugiabutyje, atsižvelgiama į jo padėtį pastate. Kampinis butas viršutiniame aukšte turi daugiau išorinių atitvarų nei butas viduriniame aukšte tarp dviejų kaimyninių butų, todėl ir energijos poreikis skiriasi. Taip pat svarbios bendros pastato savybės: ar namas šiltintas, kokia šildymo sistema, ar keisti laiptinės langai. Daugeliu atvejų buto sertifikatui pakanka dokumentų, plano ir kelių nuotraukų, todėl jis parengiamas palyginti greitai.
Vertinant individualų namą, dėmesys sutelkiamas į kiekvieną atitvarą atskirai: pamatus, sienas, stogą, grindis ant grunto, langus ir duris. Papildomai svarbu, kaip sprendžiamas vėdinimas ir kokia šildymo įranga sumontuota. Namų atveju dažniau reikia techninių dokumentų, o rezultatas labiau priklauso nuo to, ką savininkas realiai yra padaręs per pastaruosius dešimtmečius.
Trečia grupė – sodybos, seni mūriniai ar mediniai pastatai. Čia dažnai trūksta dokumentų, o statybos konstrukcijos neatitinka nė vieno tipinio sprendimo. Tokiais atvejais praverčia detalus objekto aprašymas ir kokybiškos nuotraukos, iš kurių matyti sienų storis, langų tipas ir šildymo įrenginiai.
Ką daryti, jeigu klasė pasirodo žemesnė, nei tikėtasi
Tokia situacija pasitaiko dažnai, ypač 1960–1995 metų statybos namuose. Pirma reakcija paprastai būna nusivylimas, tačiau žema klasė nėra kliūtis nei parduoti, nei gyventi. Ji tiesiog parodo faktinę situaciją.
Praktiškai galimi keli keliai:
- Palikti kaip yra ir parduoti. Jeigu kaina jau derinama pagal namo būklę, klasė nieko iš esmės nekeičia – pirkėjas ir taip mato, kad pastatas neatnaujintas.
- Atlikti dalinius darbus. Pakeisti langai ar apšiltintas stogas sumažina sąskaitas, nors klasė gali pakilti tik viena pakopa.
- Planuoti kompleksinį atnaujinimą. Būtent šiuo keliu einama, kai svarstoma pasinaudoti valstybės parama – tada rezultatas matuojamas ne pojūčiais, o skaičiais.
Svarbiausia nepainioti dviejų dalykų: sertifikatas neįpareigoja savininko nieko daryti. Tai informacinis dokumentas, o ne nurodymas atlikti darbus.
Sertifikatas kaip argumentas derybose
Parduodant būstą klasė vis dažniau tampa derybų dalimi. Pirkėjas, matydamas žemą klasę, iš karto skaičiuoja būsimas šildymo išlaidas ir tuo remiasi prašydamas nuolaidos.
Atvirkščiai veikia ir aukštesnė klasė. Jeigu namas buvo šiltintas, keisti langai, įrengta efektyvi šildymo sistema, o sertifikatas tai patvirtina, pardavėjas turi konkretų dokumentą, kuriuo gali pagrįsti kainą. Žodžiai „namas šiltas“ derybose sveria mažiau nei oficialus dokumentas.
Todėl atnaujinus namą verta parengti naują sertifikatą, net jeigu senasis dar formaliai galioja – kitaip investicija į šiltinimą lieka nepamatuojama.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar sertifikatas reikalingas dovanojant ar paveldint turtą?
Šiose situacijose dokumento poreikis skiriasi nuo įprasto pardavimo, todėl konkretų atvejį verta pasitikslinti iš anksto, dar prieš planuojant vizitą pas notarą.
Ar reikia, kad specialistas atvyktų į objektą?
Daugeliu atvejų pakanka dokumentų ir kokybiškų nuotraukų. Atvykimas dažniau reikalingas sudėtingesniems objektams arba tada, kai trūksta patikimų duomenų apie pastato konstrukcijas.
Ar galima gauti aukštesnę klasę pakeitus vien šildymo katilą?
Vienas pakeitimas rezultatą pagerina, tačiau klasė vertinama kompleksiškai. Norint pakilti keliomis pakopomis, paprastai reikia derinti kelias priemones.
Ką daryti, jeigu pastatas neturi veikiančios šildymo sistemos?
Tokiais atvejais standartinis vertinimas ne visada tinka, todėl situacija sprendžiama atskirai, atsižvelgiant į pastato paskirtį ir faktinę būklę.
Ar sertifikatas galioja visoje Lietuvoje vienodai?
Taip, tai valstybės mastu galiojantis dokumentas, o ne vietinis leidimas. Klasė priklauso nuo pastato savybių, o ne nuo savivaldybės.
Kaip pasiruošti užsakymui per vieną vakarą
Didžioji dalis vėlavimų kyla ne dėl skaičiavimų, o dėl to, kad savininkas dokumentus renka dalimis. Praktiškiausia viską surinkti vienu prisėdimu.
- Patikrinti, ar sertifikato dar nėra. Galiojantys dokumentai skelbiami viešame registre, todėl patikrinimas užtrunka kelias minutes.
- Susirasti Registrų centro išrašą. Jeigu jo nėra, jį galima užsisakyti elektroniniu būdu.
- Susirasti kadastro bylą arba planą. Dažnai ji guli tarp pirkimo dokumentų nuo tada, kai būstas buvo įsigytas.
- Nufotografuoti pastatą iš keturių pusių. Nuotraukos turi būti dienos šviesoje, matant visą fasadą, ne fragmentus.
- Užrašyti faktus. Statybos metai, plotas, aukštų skaičius, šildymo būdas, karšto vandens ruošimas.
- Surašyti atliktus darbus su datomis. Kada keisti langai, ar šiltintos sienos, stogas, pamatai, ar keistas katilas.
Turint šį rinkinį, pokalbis su specialistu trunka kelias minutes, o ne kelias dienas su papildomų klausimų grandine.
Kokios klaidos brangiausiai kainuoja laiko
Iš praktikos matyti, kad brangiausiai kainuoja ne sudėtingi, o buitiniai nesusipratimai.
Pirmas – plotų neatitikimas. Savininkas nurodo plotą iš atminties arba iš skelbimo, o dokumentuose įrašytas kitas skaičius. Tokiu atveju dokumentą tenka tikslinti, o tai atima laiko.
Antras – neaiškus šildymo būdas. Pavyzdžiui, name sumontuotas kietojo kuro katilas, bet kartu naudojamas oras–oras šilumos siurblys. Jeigu paminimas tik vienas įrenginys, vertinimas nebus tikslus.
Trečias – pamiršti atlikti darbai. Prieš aštuonerius metus apšiltinta perdanga savininkui atrodo smulkmena, tačiau skaičiavimams tai reikšminga.
Ketvirtas – prastos nuotraukos. Vakarinės nuotraukos, nufotografuotos iš arti arba tik iš vieno kampo, dažnai neleidžia įvertinti fasado ir langų būklės.
Apibendrinimas
Energinio naudingumo sertifikatas nėra formalumas, kurį galima atidėti paskutinei dienai. Tai dokumentas, kuris parodo realų pastato energinį paveikslą, galioja dešimtmetį ir dažnai tampa argumentu derybose dėl kainos.
Praktiškiausias požiūris paprastas: pasitikrinti, ar galiojančio dokumento dar nėra, surinkti turimus pastato dokumentus ir nuotraukas, o tik tada užsakyti paslaugą. Toks pasiruošimas sutrumpina laukimo laiką ir padeda išvengti nemalonių staigmenų prieš pat sandorį.
